Archive for the ‘Tiesiog šiaip’ Category

Romualdas M.: Mano autonominiai pusryčiai

Šiandiena prabudau vėlai, nes naktis buvo bemiegė, teko pasiknaisioti juridiniuose interneto tyruose, kurie ne tokie jau maži. Nors rytas jau rudeniškai šaltas, o naktį vietomis net pasirodė pirmoji šalna, pabudino mieli saulės spinduliai, kas sudarė iliuziją, kad vis dar vasara. Prisimenu garsiosios anglų premjerės Margaret Techer kažkada duotą interviu, kad pusryčiams ji tik geria kavą su citrina, tokiu būdu nesuvaržydama savo veiklumo bent jau pirmąjį pusdienį. Bet aš elgiuosi kitaip. Mėgstu liaudies patarles ir posakius, o vienas iš jų sako, kad pusryčius suvalgyk pats [suprask – vienas], pietus pasidalink su draugu, o vakarienę atiduok priešui. Vis tik nesu  absoliutus tautos idėjų fanas, todėl ir vakarienės priešams nedalinu.  O kažin ir ar imtų, nes mano turimi priešai labai pasiturintys, jie sėdi trijų miestų savivaldybėse ir nuolatos suka galvas ką čia dar padarius, kad negrąžinti R.M. ir kitiems savininkams jiems priklausančios, nacionalizuotos žemės. Mūsų respublikoje, sutinkamai su galiojančiais įstatymais, sėdėjimas tokiose kėdėse gi gerai apmokamas “darbas“, tad ir pusryčiai pas juos, spėju, kur kas geresni nei mano.

Papusryčiavau visai neblogai, nors ir ne oligarchiškai, o po to prisėdau ir vėl prie interneto. Bet mintimis vis dar sugrįždavau prie savo ką tik suvalgytų autonominių pusryčių – tarp dviejų baltos forminės duonos riekių įspraustų kelių, liaudiškai šprotais vadinamų žuvelių, kurias užsikaitinau specialioje elektrinėje keptuvėje –  žnyplėse, oficialiai, ko gero, skrudintuve vadinamoje.

Nei kiek neabejoju, kad jūs suklusote – kas čia per naujadaras  autonominiai pusryčiai? Taip tai mano sugalvotas naujas išsireiškimas ir todėl šiuo rašinuku sieksiu, kad jis būtų įteisintas kaip mano autorinis darbas. 😀 Gaila, tik, kad išrastiems žodžiams nesuteikiami vardai, todėl negaliu siekti, kad ateities kartos šį terminą vadintu mano vardu. 🙂

Bet gi jums itin nekantru sužinoti kas tai, tie autonominiai pusryčiai. Tiesą sakant anksčiau niekada ir nesusimąsčiau apie tai, tą supratau tik skaitydamas Nekilnojamojo turto skelbimus. Tik pamanykite, dabar ko ne visi brangūs namai Lietuvoje parduodami su autonominiu šildymu. Mažiau eruditas gali niekaip ir nesuprasti kas čia per šildymas, nes anksčiau turėdavome tik šildymą malkomis, anglimi, briketais arba dujomis, o dabar jie visi tapo autonominiais. Paskambinėjus agentams ir pasidomėjus kas čia per kuro rūšis, paaiškėjo, kad čia nieko naujo. Tai tas pats kuras, tik dabar jį gali naudoti kada užsinori. Ir šildymo kiekį reguliuojiesi pats, ne pagal kieno nors primetamą valią… Na taip, kai kalbame apie būstus daugiabučiuose, pabrėžti , kad butas atskirtas nuo daugeliui privalomų “komunų“, kur kiek ir kokios tau reikia šilumos nusprendžia šildymą organizuojančios įmonės, svarbu. Tačiau kai aprašomi nuosavi namai, tokia informacija akivaizdžiai perteklinė ir pakaktų parašyti ar namas šildomas kietu ar dujiniu kuru…

Bet va, reklama [atsiprašau, gal jau turėčiau vadinti viešaisiais ryšiais?] nenuilstamai tobulina mūsų žodyną.

Vis tik, gerokai pamąstęs apie sąvoką “autonomija“, supratau, kad esu labai autonomiškas žmogus, nes visada einu ten kur noriu, bendrauju su tuo, kas man patinka ir net valgau… tai, ką susigalvoju. Taigi, mano pusryčiai būna visada autonominiai. Kitokiais jie taptų tik tada, jei maisto komponentes rinkčiausi ne iš galvos, o iš “Šeimininkės vadovų“.

Autonominio šildymo pradininkai
Reklama

Kelionės internetu iki 21% pigiau? Tai kad aš internetu keliauju veltui

Vai, sunku kartais susilaikyti nepasišaipius iš nevykusių reklamų. Bent jau aš ne visada susilaikau nepaironizavęs, kai tokių randu.

Štai šiandiena radau savo laiškų dėžutėje žemiau esančią reklamą iš Bilietai.info“. Atidesnis skaitytojas pagaus kampą ir be komentarų, o tiems, kas jau pripratote prie negrabios reklamos tekstų ir ne iš karto pastebite reklamdavių broką, paaiškinu:

SIŪLOMA NE PIGIAU ĮSIGYTI KELIALAPIUS AR BILIETUS, O TIESIOG KELIAUTI INTERNETU. AŠ VOS NE KASDIENA ATSIVERČIU TAI JAMAIKOS VAIZDUS, TAI HIMALAJŲ VIRŠUKALNES, TAI ŠIAURĖS AŠIGALIO SNIEGYNUS. IR TAI LAIKAU SAVO VIRTUALIOMIS KLAJONĖMIS ARBA KELIONĖMIS INTERNETU. TIK VISA TAI DARIAU NEMOKAMAI, O DABAR MAN SIŪLOMA JAU MOKĖTI. LAIMEI – 21 PROCENTĄ PIGIAU.   juokas

Sveiki keliautojai,

Suplanavot jau kur praleisit laisvas vasaros dienas? Jei ne tai ir nebeplanuokit, pasiūlymai tokie, kuriems ilgai ruoštis nereikia. Tiesiog imi ir skrendi!

Skrydžiai nuo 54 Lt. Kelionės internetu iki 21% pigiau. Ko daugiau bereikia geroms atotogoms?

Geriausi skrydžių pasiūlymai į vieną pusę
Iš Vilniaus
Bergenas (Norvegija)   74 Lt 
Stavangeris   84 Lt
Oslas    104 Lt
Londonas  104 Lt
Kijevas 105 Lt
DIuseldorfas 120 Lt
Iš Kauno
Stokholmas  109 Lt
Oslas 120 Lt
Tamperė 127 Lt
Frankfurtas  137 Lt
Maljorka 151 Lt
Iš Rygos
Oslas  54 Lt
Stokholmas   109 Lt
Diuseldorfas    119 Lt
Kopenhaga  127 Lt
Milanas  134 Lt
Notinghemas  154 Lt
Geriausi skrydžių pasiūlymai į abi puses
Iš Vilniaus
Bergenas (Norvegija)     118 Lt
Oslas    148 Lt
Milanas  178 Lt
Kijevas 179 Lt
Diuseldorfas  210 Lt
Londonas 218 Lt
Iš Kauno
Tamperė  188 Lt
Stokholmas  188 Lt
Frankfurtas 272 Lt
Bristolis 285 Lt
Iš Rygos
Oslas  140 Lt
Stokholmas    187 Lt
Diuseldorfas   223 Lt
Bremenas   238 Lt
Kopenhaga  251 Lt
Visos aviabilietų kainos nurodytos asmeniui su įskaičiuotu aptarnavimo mokesčiu. Jeigu radote aviabilietus už priimtiną kainą, siūlome nedvejoti, kadangi bilietų kainos gali kisti. Aviabilietai internetu – greičiausias, patogiausias ir pigiausias būdas įsigyti aviabilietus į įvairius Europos miestus.

Gaudantiems pigiausius bilietus, geriausi pasiūlymai facebook`e:
Kainos pateiktos remiantis 2013 06 26 bilietai.info rezervacinės sistemos pateikiama informacija. Kainos gali kisti.
Daugiau informacijos http://www.bilietai.info/ arba tel.: +370 699 48899 bei el. p.: info@bilietai.info

Šešėlinė vyriausybė. Gal sustiprins šešėlinę ekonomiką?

Šiandiena kilo mintis parašyti trumpai ir net ne savo stiliumi… Ko gero gausis J.Erlicko stiliumi. 😀

Mintis ši ne iš dangaus nusileido. Gerą pusdienį paplušėjęs Vilniuje, grįžau namo ir pervertęs savo pašto dėžutes, dirstelėjau į šiaip jau nemėgstamą Facebook’ą. O ten toks langelis į akis krito Pamėk Šešėlinę vyriausybę.

Įdomus tas mūsų gyvenimas, pagalvojau. Yra toks liaudiškas juokelis – “Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis“. Ir va, vyriausybė, ne tik, kad neįveikusi šešėlinės ekonomikos, bet savo sprendimais, mano nuomone, ją net skatinusi, netruko tapti šešėline vyriausybe. Gana logiška ir net idealu. Jei negali įveikti priešo, pabandyk tapti jo draugu…

Nors neįdomi man ta vyriausybė, vis tik kai kas smalsu. Sakau gal dabar šešėlinei ekonomikai vadovauja šešėlinė ministerė I.Šimonytė?

Šešėlinė VyriausybėPrisijunkite prie Šešėlinės vyriausybės. A. Kubilius, Šešėlinės vyriausybės premjeras.

 

 

 

Viena smulkmena: šešėliai niekada nebūna balti. Tad gal šešėlių premjerui vertėtų bent jau reklamai persirengti tamsiau?

R.Matelis: Smetoniška savišalpos kasa. Arba dovana pinigais

Kiek pamenu, įvairūs žmonės visada šiek tiek mėgo ginčytis apie dovanų vertę. Ir apie gėlių įteikinėjimą. Aš visada buvau gėlių priešas. Ir dovanos pinigais, taip pat…

Ne, tikriausiai ne taip supratai mano bičiuli. Gėlės man gražu, aš jas labai mėgstu. Kažkada tai slėpiau nuo bendraamžių, nes rodyti savo pomėgį gėlėms būtų buvę nevyriška. 🙂 Tačiau man visada patinka augančios gėlės. Ir jų pas mane dabar jau visada pilnas sodas. Nebebijau būti nevyrišku, išaugau iš to amžiaus. Nieko tokio ir nusiskinti keletą žiedų pasimerkimui į vazą. Tačiau aš visada buvau prieš jų pirkimą ir nešimą kaip meilės, draugiškumo ar dar kažkokio pseudo jausmo įrodymą. Gėles, mano supratimu, tinka nešti tik Anapilin iškeliavusiems. Nors jie jų jau nebemato. Bet… Dovanos gi į kapus ar prie karsto nenuneši.

Netrukus teks eiti į vieną pokylį. Sveikinti žmogų su tam tikru jubiliejumi. Tad ir prisiminiau šią temą, o gal gi Tu parašysi savo nuomonę komentaruose? Toks bendravimas visada malonus, net jei nuomonės ir skirtingos. Žinau, kad ten, kur eisiu, gaji tradicijas nešti ne dovanas, o vokelius su pinigais. Man tai ne mažesnis absurdas, nei skintų gėlių nešimas. Kai eini sveikinti žmogų, manau, jam reikia nešti dovaną. Ji gali būti ir labai kukli, simboliška, bet tai turi būti daiktas. Gyvenimas dažnai ir netikėtai išblaško draugus, išdrasko kolektyvus, o dovanėlė išlieka ilgam, kartais visam gyvenimui. Aišku, emocijomis sotus nebūsi, tačiau kiekvienas gi kažkada susiduriame su senu reliktu, o jie, savo ruožtu, sukelia mielų prisiminimų bangą. O pinigai? Na kokia gi dovana yra pinigai? Jokia. Daugelį metų stebiu pinigus renkančius aktyvistus, kurie juos vėliau įteikia nuo šeimos, nuo kolektyvo, nuo draugų. Tas pats aktyvistas, kuris tau dar vakar perdavė “kolektyvinę dovaną“ – vokelį su pinigais, žiūrėk, ryt jau iš tavęs prašo – “ar nepamiršai, už savaitės Vyckos gimtadienis. Mes metamės po 25 lt., ar prisidėsi?“ Bet gi tai smetoniška savišalpos kasa, apie kurią man dar vaikui pasakojo Mama. Šiandiena gavau 250 lt. savo gimtadienio proga, o iki sekančio visus juos turėsiu grąžinti. Per 10 kartų, bet turėsiu grąžinti. Ir jokio prisiminimo. Tik ironiškas “Kaip mes per gyvenimą šventinį “biznį“ darėme… Davėme davėme, o po to atgavome atgal…

Ir kaip čia neprisiminsi senos pasakos apie gobšą bubulę, kurios senis sugavo auksinę žuvelę..

R.Matelis: V.Šapranausko jumoras man suprantamas retai. Bet mintys – 1:1

 

…aktorius sako, kad Lietuvoje mažai meno kritikų, kurių nuomonės artistai paiso. „Į tokius kaip šis renginys kritikai apskritai nevaikšto. Jie gi mat intelektualai, – ironizuoja Vytautas, – man buvo svarbi kritikų nuomonė, kai aš buvau jaunas. O dabar manau, kad tai yra lengviausia pasaulyje profesija. Kiekvienas gali būti kritiku. Man labai juokinga, kai atsistoja kritikai prie kokio nors ypač abstraktaus, tarkime, Picasso paveikslo, ir bando įžvelgti, ką jis tuo norėjo pasakyti. O tas Picasso turbūt pusiau girtas pasidrabstė dažais ir jokios gilios minties ten nebuvo

Arba va šis sakinys: “Aktorius patikina, kad jaunystėje ir jam žvaigždžių liga nebuvo svetima. Vytautas taip pat sekdavo kiekvieną apie save pasirodžiusią naujieną, o jo mama išsikirpdavo ir kruopščiai kaupdavo visus straipsnius apie sūnų“. Tikra tiesa, labai gerai prisimenu, kai didesnio džiaugsmo už kažkokį komplimentą nei nebūdavo. Tik vėliau supratau, kad toks požiūris ir savęs patenkinimas yra tuščias ir niekur nevedantis. Na, gal vedantis, bet dažniau į nereikalingą įtampą. Nes tie, kas tave giria, vėliau suvokia tave kaip skolininką: jie tave liaubsino, dabar tu jiems kažką gero duoj.

 

Sveiki atvykę pabendrauti Matelio Romualdo rašinukų temose

Savo rašinukus dėstau visada atvirai ir nuoširdžiai, be užkulisinių minčių. Ir visada džiaugiuosi skaitytojų išsakytomis mintimis. Nesvarbu ar jos sutampa su manosiomis. Gi gyvenimas ir susideda iš nuomonių įvairovės.

Deja, pasitaiko ir savo šešėlio bijantys intrigantai, kurie save pavadina keistais ‘nikais’, o prieš komentuodami pasirūpina ir savo identifikacinio kodo suklastojimu… Nebendrauju aš su tokiais žmonėmis, todėl komentarai su “modifikuotais“ IP, gali būti tiesiog ištrinti.

Nuo 2015 metų įvedu skyrelį “MANO LAIŠKAI“. https://matelis.wordpress.com/mano-laiskai/ Čia surašysiu savo raštiškus kreipimuosis į įvairias personas. Tikiuosi tai bus Jums įdomu. O šį skyrių rasite paspaudę nuorodą I_I_I_I_I_I_I_I_.

 Gerų emocijų. 😀

+ + + + + + + + + + + + ++ + + + + + +  + + + + + + + + +

O čia kelios nuorodos. Gal bus Jums įdomios…

Parašai referendumo  sušaukimui  teismų  sistemos pertvarkai   2012-03-29 d. viso čia buvo 2526 parašų

Ėriukas gamina žuvų taukus. Tikite?  Daugelis baidosi GMO. Aš to tikrai nebijau…

Internetinė bankininkystė man nepriimtina. O daug kas jos nebijo ir yra laimingi, kad gali sumokėti nepakėlę užpakalio nuo kėdės. Žiūrėsime ar ilgam.

VTEK sprendimas dėl Palangos  administracijos direktorės A.KILIJONIENĖS, neteisėtaI iš biudžeto išsimokėtos “premijos” už teismo sprendimo nevykdymą, sprendžiant  man grąžintinos nuosavybės klausimus

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

Ką čia turėtum rasti, mielas svety….

Jau arti 20 metų laukiu iš savo mylimos Tėvynės sprendimų atkuriant man nuosavybę į kažkada nacionalizuotas žemes. Laukiu teisingumo, lūkesčių apie orią Lietuvą ir tokius pat jos piliečius išsipildymo… Bet vis nesulaukiu…
Taip jau atsitiko, kad mano velionė Mama Teisingumo tesuspėjo pralaukti pusmetį. Ką padarysi, netikėtai atėjusi staigi ligą, pasirodė mirtina. Mano Tėvas, begalinis Lietuvos patriotas, tremtinys, Krasnojarsko kalėjime sušaudyto mano senelio Jono Matelio sūnus, Lietuvos malonės laukė net 18 metų…. Nesulaukė…
Dabar laukiu aš. Tik skirtingai nuo savo taikiai nusiteikusio velionio Tėvo, aš jau senokai supratau, kad tyla ne visada gera byla. Todėl apie Teisingumą kalbu visur. Kalbėsiu ir čia… Su faktais, kad skaitytojas galėtų pats matyti, pats lyginti, pats darytis išvadas…