Atėję šalčiai kelia šiokį tokį nerimą, nes jei tikėti tuo, kuo paprastai netikiu – sinoptikais, artimiausiomis dienomis gamta žada padaryti metinį balansą: ilgai toleravusi neaišku kokį orą, pavasarišką ar rudenišką, netrukus paspirginti iki minus 32 laipsnių. Matysime, kaip čia bus, tačiau mano buitis nėra tokia tvirta, kad galėčiau būti ramus, jog neužšals vamzdynai.
Tačiau net mąstant apie ne pačius maloniausius klausimus, nori nenori akys krypsta į visur forsuojamą penkiakovininkės Donatos Rimšaitės gyvenimo problemą. Štai Tomas Čyvas, šiame pat, WordPress blog’e savo rašinį pavadino labai negražiai: “Būčiau paleidęs tą vargetą D. Rimšaitę“. Nežinau, gal jis tikrai turi žinių, kad ji vargeta, bet aš taip nevadinčiau net sau nelabai patikusio žmogaus. O tuo labiau viešame tinklapyje. Aišku, kiekvienas savaip suprantame savo autoriteto formavimą, bet man atrodo, kad ši sportininkė nenusikalto būti taip vadinama… Nemira Pumprickaitė dienraštyje “Kauno diena“ tikrina LTOK prezidento Artūro Poviliūno gyvenimo vertybių nuostatas ir čia jau galima šiek tiek atsikvėpti: nors šis žmogus ne itin slepia savo asmenines nuostatas, jis bent jau sugeba parinkti žodžius, kurie dera tokio rango ir dar jau ilgai užsibuvusiam savo poste asmeniui. Tiesa, kiek stebina nenuosaikūs atsakymai, kur šalia vienas kito sugulę teiginiai “tas sprendimas, kuri priėmėm, yra ne politinis ar dar koks nors, o tai yra Olimpinės chartijos reglamentacija“ ir “Iš tiesų, čia galima daug prisigalvoti, kad tai ir politinis klausimas“, bet tebūnie, man patinka žmonės, kurie nemoka meluoti, nes manau, kad tokiais žmonėmis kaip ne kaip galima patikėti. Blogiau kada melagis užkietėjęs ir jo visas tekstas suderintas “be priekaištų“. Tiesa, dar užklydau į Kęstučio Rimkaus straipsnį “Lietuvos ryte“, iš ko paaiškėjo, kad apie šios sportininkės pasirinkimą Lietuva žinojo dar 2010 metų gruodžio mėnesį ir į seną “Kauno dienos“ laikraštį, kur praeitų metų rugsėjį buvo prognozuojama, kad D.Rimšaitė pretenduoja tapti gražiausia Rusijos sportininke.
Visa ši ne itin išsami informacija apie Donatą man dar ir dar kartą sukėlė liūdesį. Tiesa, turiu prisipažinti, kad apie penkiakovę nesuprantu nieko ir niekada nebuvau šios sporto šakos fanu, tad ir liūdesys nesusijęs su talentingos sportininkės netektimi. Liūdina kitkas. Liūdina bent jau didelės dalies tautiečių žmogiškumo stoka. Ir liūdina menkai, po permatoma skraiste paslėpti dvigubi standartai. LTOK pasauliui akivaizdžiai parodė savo pavydą žmogui. Tebūnie ši sportininkė išvyko į Rusiją ir ne dėl meilės, o tik dėl jos kvalifikaciją atitinkančio pažadėto atlygio. Argi tai blogai? Gal taip galėtume galvoti, jei nematytume į Ameriką išvažiuojančių daugelio mūsų krepšininkų. Bet krepšinis kitam standarte, čia negražu būtų net kritiškesnį straipsnį parašyti. O dar Amerika… O šiuo atveju mat neišmanėlė pasirinko Rusiją… Liūdna ir, kad nenorima susivokti, kad lietuvis ir Afrikoje lietuvis. Ir jei jis laimės olimpinį medalį, Lietuva tik oficialiai nebus to medalio laimėtoja. Tačiau tauta galėtų didžiuotis: va, lietuvė laimėjo olimpinį medalį! O kas dabar? Dabar mes galėsime eilinį kartą patvirtinti pasauliui, kad mums ne tauta rūpi, o valstybė, kuri jau 20 metų neišgali priartėti ne tik prie vakarietiškų, bet ir prie rusiško pragyvenimo lygio. Nes Lietuva nesugeba savo sportininkams mokėti ir tiek, kiek tai gali nabagė Rusija.
Į klausimą ar D.Rimšaitė nesunkiai galėtų grįžti į Lietuvą, A.Poviliūnas be išsisukinėjimo atsako, kad jei būtų jo valia – NE. Bet taip elgtųsi jis asmeniškai, o kaip nuspręstų mūsų kolegos iš Olimpinio komiteto, jis negali prognozuoti… O kodėl gi ne? Ar tai ne kerštas? O jei taip, tai kame jo šaknys? Nes “valstybė įdėjo į Rimšaitę didelius pinigus, todėl tokia nuoskauda yra“? Nejuokinkit, patriote. Aš jau minėjau, kad nesu joks specialistas penkiakovėje, tačiau kame gi tie dideli pinigai, manau turėčiau susivokti. Bet nesuvokiu. Gal kelionėms į sportines varžybas? Bet jei taip, tai ji, regis iš ten parveždavo medalius. O gal jai į baseiną būdavo pilamas kitoks vanduo, gal koks mineralinis “Boržomis“? Lietuva rengia daugelį sportininkų, bet tik nedaugelis jų tampa garsūs, daugiau už kitus sugebantys. Nejaugi vieniems sukišami dideli pinigai, o kiti, kurie nieko nepasiekė, nieko ir nekainavo? O man norisi tikėti, kad geras sportininkas ne brangiau kainavo, o pats, asmeniškai daugiau dirbo. Tik to jo darbo niekas nenori vertinti. Ir maža to, dar prisiskiriamos, neva, išskirtinai didelės išlaidos tokiems žmonėms.
Tiek to, dedu tašką. Nes nesinori lysti dar giliau į šią moralinę pelkę. Tik tokie olimpiečių balsavimai leido susidaryti prielaidą, kad Lietuva negarbingai kerštinga.
2012-02-06 d. PRIERAŠAS: Malonu pranešti, kad 2012-02-05 d. laikraštyje “15 min.“ mano mintims tarsi paantrino BNS vadovas Artūras Račas.
2012-04-16 d. rastas video. http://tv.lrytas.lt/?id=13282855441326848782
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~
MATELIO Romualdo rašiniai 
4. Mano skaitytojų mintys