Mano laiškai

Šią savo rašinukų dalį atidarau tik 2015 metais. Čia talpinsiu ne straipsnius, ne rašinukus, o laiškus, kuriuos siųsiu kažkuriam konkrečiam žmogui. Čia, skyriuje “MANO LAIŠKAI”, pasistengsiu surašyti ir gautus atsakymus.

Pradedu nuo dviejų laiškų, kuriuos parašiau šiandiena: seimo nariui Linui BALSIUI ir Kauno merui Visvaldui MATIJOŠAIČIUI.

Straipsnio pabaigas ir gautus atsakymus pažymėsiu braukdamas dvigubą brūkšnį… =======

Mano laiškas seimo nariui  Linui BALSIUI,

2015 m. birželio 8 d.

Seimo nariui,p. Linui BALSIUI,Linas.Balsys@lrs.lt

2015-06-08

Romualdo MATELIO,

Xxxxxxxx g. XX-XX,

Kaunas, 1xxxxxx@2xxx.3xx

LAIŠKAS

Sveiki.

Ką tik perskaičiau Feijsbuke rastą informaciją apie Jūsų pastangas pažaboti daugiabučių gyvenamų namų bendrijų pirmininkus. Tai, neabejotinai geros pastangos ir jos vedinos kilnių tikslų palengvinti eilinių gyventojų kasdienybę. Ačiū.

Tačiau šis Jūsų tekstas http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=618&p_d=158389&p_k=1 man tuo pačiu pasirodė ir kiek ribotas. Jame aptariama tik bendrijos pirmininkų veika ir visai užmirštama gyvenamus namus administruojančios bendrovės. Aš suprantu, kad šiuos klausimus „aptaria“ skirtingi įstatymai, tačiau gi racionalu ir išmintinga būtų juos sujungti į vieną, tuo ne tik palengvinant piliečių galimybę susigaudyti įstatymuose, bet ir supaprastinant įvairias biurokratines procedūras. Nes ar naudinga Lietuvai atskirti kaip skirtingos veiklos organizacijas gyvenamųjų namų bendrijas nuo pastatus administruojančių bendrovių? Skirtumas čia tik tas, kad pirmosios susidariusios laisva gyventojų valia, o antrosios yra prievartinės [ir tuo pačiu – reketuojančios], nuleistos mums įstatymais, tačiau abejos atliekančios tą pačią veiklą: rūpinasi daugiabučių pastatų kokybe ir tvarumu.

Tikrai nenorėdamas sumenkinti Jūsų atlikto darbo, vis tik negaliu atsargiai nepareplikuoti: nurodytomis įstatymo pataisomis Jūs aptvarkote vieną gyvenimo kelkraštį, tačiau paliekate antrąjį toks koks buvo iki šiol – netvarkingą ir pavojingą. Manau, kad suprantate apie ką aš čia, todėl daug nesiplėtodamas pateiksiu tik vieną Jūsų teksto sakinį ir parašysiu jo atitikmenį: „Kai kurie bendrijų pirmininkai sprendimą visiems gyventojams svarbiais klausimais, tokiais kaip, pavyzdžiui, daugiabučio namo stogo remontas, lifto keitimas, bendrų patalpų remontas, priima apklausos būdu“ ir perredaguosiu jį administruojančioms bendrijoms. Tada jis atrodytų taip: „Kai kurios pastatus administruojančios bendrijos sprendimus visiems gyventojams svarbiais klausimais, tokiais kaip, pavyzdžiui, daugiabučio namo stogo remontas, vamzdynų, lauko durų užraktų ar liftų keitimas, bendrų patalpų remontas, priima vienvaldiškai, net neatsiklausdami gyventojų nuomonės“. Be to jos sąmoningai nuo gyventojų slepia savo darbo grafikus. Galimai todėl, kad į administruojamus objektus nei neatvyksta, o tik už šiuos vizitus renka pinigus. Tačiau sudarę išankstinį grafiką privalėtų jo laikytis, todėl bet kokia kaina stengiasi likti „laisvais ir nepriklausomais“.

Gerbiamas Seimo narį. Nurodau Jums savo rekvizitus ir jei Jums pasirodytų prasminga, susisiekus galėčiau visą savo šį rašinį sukonkretinti detaliai, pateikiant net rašytinės medžiagos iš savo asmeninės bylos su Kauno bendrove „Būsto valda“..

Pagarbiai Romualdas Matelis

++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++2015 m. birželio 9 d. iš Gerbiamo L.Balsio sulaukiau šio atsakymo:
Gerb. Romualdai ,Ačiū už Jūsų pastabas ir dėmesį šioms aktualioms problemoms! Tikrai sutinku, jog namų administravimo problemos yra tos pačios tiek bendrijoms, tiek namams, kuriuos prižiūri savivaldybės paskirtos įmonės. Tačiau, kaip Jūs teisingai rašote, bendrijų veiklą reglamentuoja atskiri įstatymai bei Civilinio kodekso nuostatos. Todėl apjungti administratorių veiklos reglamentavimą ir bendrijas nėra galimybės. Tačiau galima teikti pataisas kitiems įstatymams, kurie reguliuoja būtent administratorių veiklą.Būčiau dėkingas, jei pateiktumėte savo siūlymus ir problemų įvardijimą, kuriuos tikrai panaudočiau, siūlydamas šių visiems mums aktualių problemų sprendimus.

Pagarbiai,

Linas Balsys,
Seimo aplinkos apsaugos komiteto narys,
Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas

+++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++++

==============================================

Kauno miesto Merui,p. Visvaldui MATIJOŠAIČIUI,Laisvės al. 94, Kaunas

2015-06-08

Romualdo MATELIO

Xxxxx g. XXX-XX,

Kaunas, XXXXX

 DALYKINIS LAIŠKAS

Gerbiamas Mere. Parašyti pirmąjį laišką paskatino straipsnis „Kauno dienoje“ apie miesto žaliųjų plotų šienavimą ir sutaupytas lėšas. Tai puiki žinia, tačiau su ja tampriai siejasi ir miesto gatvių apželdinimas naujais medeliais ir viešųjų erdvių apsodinimas gėlėmis. Kadangi man nėra prieinama oficiali informacija kas Kaune kuo užsiima ir kokiais keliais jiems patikėti vieni ar kiti darbai, man belieka spėlioti ir šiuo atveju aš darau prielaidą, kad gėlynų ir medelių fondai yra vienose rankose. Nors pagaliau tai nėra taip jau svarbu. Problema ta, kad kiek man teko sužinoti, medelių ir gėlių sodinimo paslaugos Kauno biudžetui atsieina labai brangiai, o tai reiškia, kad verta visa tai atidžiai peržiūrėti.

 Pradėsiu nuo medelių. Šį pavasarį ir praeitais metais Kaune atsirado labai daug naujų medukų. Esu įsitikinęs, kad jie sodinami ne tiek dėl vizualinės ar oro švarinimo Kaune būtinybės, o dėl siekiamo maksimalaus pelno toms įmonėms, kurios užsiima jų auginimu. Medžiai Kaune turėtų būti parenkami protingai, jie neturi užgožti architektūriškai gražių ir vertingų pastatų. Vieną vienintelį pagirtiną precedentą turime Vasario 16-osios gatvėje, kur susodinti gražūs žemaūgiai klevai: jie dalinai švarins Kauno orą ir neuždengs pastatų. Tačiau daug kur kitur vaizdas apgailėtinas, nes nemąstoma apie sodinamų medžių ateitį; jie augs labai dideli, tamsuos ne tik gyventojų kambarius ir bendrovių ofisus, bet ir skatins pastatų savininkus nesidomėti savo namų išvaizda, nes jų vis tiek „niekas nemato“. Kita vertus, šiandiena sekama kažkada padarytomis klaidomis: senieji Kauno želdintojai pernelyg sutankino medžius, o dabar tą tradicija tęsiama: medeliai atsodinami į nusenusių ir nunykusių medžių vietas. Tuo tarpu realybėje vertėtų medžių tankumą paretinti. Bent jau daugelyje vietų. Pažymėtina, kad pagrindinė medžių funkcija vis tik yra ne vizualinė, o oro švarinimo. Tačiau kam jie taip tankiai susodinti reikalingi, tarkime Vydūno alėjoje? Gi šalia auga pakankamai atnaujintas ir vienas didžiausių Rytų Europoje ąžuolų parkas – Kauno Ąžuolynas. Bet ne, ten kruopščiai susmaigstyti nauji kaštonai, kas leidžia nesunkiai spėlioti, kad svarbiausiu faktoriumi čia buvo gauti pelną už parduodamus medelius. Manau, kad ištaisyti šią situaciją nors ir nėra lengva, bet įmanoma, nes Kaune dar liko vietų kur tikrai reikėtų naujų medelių, tad rudeniop galima būtų kai kuriuos perkelti į naujas vietas, neleidžiant pinigų naujų įsigijimui.

 Antra problema tuo pačiu klausimu yra siauras ir nuobodus gatvėse sodinamų medelių asortimentas. Čia pagrinde auginamos vien liepos, dar retkarčiais pasitaiko klevų ir kaštonų. O kodėl gi atskirų gatvių nepapuošti rudenį gražiai raudonuojančiais šermukšniais, baltosiomis akacijomis, kurios birželio mėnesį žydėdamos skleidžia puikų aromatą ir spygliuočiais medžiais? Kai kuriose Kauno centro gatvėse, kur yra gražių pastatų, labai tiktų koloninės tujos ar puskiparisiai, nes jie netrukdytų matyti ir už jų esančių namų… Tačiau čia labiau kvalifikuotai turėtų savo nuomonę išreikšti dizaineriai. Kaip ten bebūtų, bet neoficialių pavyzdžių mums jau pateikė Maximos, Megos ir kiti prekybiniai centrai, kurie pakankamai išradingai apželdino savo turimus plotus.

 Antrasis mano laiško objektas – gėlės. Kodėl Kaune kasmet išmetami didžiuliai pinigai vienmetėms gėlėms sodinti? Ar ne todėl, kad kasmet vis iš naujo ir iš naujo gauti pinigų? Ko gero… Nes taip miesto biudžetas tuštinamas ne tik naujoms gėlėms nupirkti [beveik neabejoju, kad „konkursus“ auginamoms gėlėms tiekti laimi viena arba dvi, kasmet tos pačios bendrovės], bet dar ir būriui sodintojų išlaikyti. Maža to, kaip iš spaudos neseniai sužinojome, daugelis gėlių Laisvės alėjoje yra pavagiama, todėl jų nuolatos reikia pirkti atsodinimui [o gal kažkas suinteresuotas jų pradingimu?]. Bet gi tikras savininkas taip niekada nešvaistytu pinigų ir gėlynų daugumą užsodintų daugiametėmis gėlėmis, kurių turime labai gražių ir įvairių rūšių. Be to, mano asmeninis pastebėjimas leidžia teigti, kad daugiametės gėlės kur kas dažniau kvepia nei vienmetės… Tačiau ir tai dar ne viskas… Aš įsitikinęs, kad daugelis Kauno akcinių bendrovių mielai norėtų gauti po vieną du gėlynus ir juos apsodinti bei kruopščiai prižiūrėti savo lėšomis vien todėl, kad jų centre galėtų nemokamai puikuotis užrašas, kad šį gėlyną prižiūri tarkime kokia nors UAB „Lekgrema“ [pavadinimą sukūriau tiesiog šiaip]. Be abejo, tokiam gėlynui turėtų būti sudarytas nesudėtingas projektėlis ir jis suderintas su miesto dizaineriais, nes gi ne visi verslininkai pasižymi subtiliu skoniu… Tiek vienu, tiek kitu atveju miestas sutaupytu daug lėšų ir tai džiugintų daugumą Kauno gyventojų. Suprantama, išskyrus tuos, kurie iš šiandieninės situacijos šildosi rankas. … Ir dar prie to paties… Pasaulyje, o ir Lietuvoje yra daug miestų ir miestelių, kuriuos puošia ant gatvių apšvietimo stulpų pakabinamos gėlės. Tai brangus grožis, bet kartais jis tų pinigų vertas. Tačiau tai visiškai nereiškia, kad ir mes Kaune, neturėdami lėšų daugiabučių kiemų dangoms, turime būtinai dalį pinigų suaukoti stulpų puošimui. Man nekyla jokių abejonių, kad toks miesto puošimas yra tikrai labai brangus, nes įvertinti reikia ne tik gėles, jų įsodinimo tarą ir substratus juose bei sukabinimą ant stulpų, bet ir dažną laistymą, kas įmanoma tik važiuojant spec automobiliais. Tokį „grožį“ peržvelgiau Kauno Savanorių prospekte, atkarpoje nuo Žemaičių iki Kipro Petrausko gatvių ir siūlau prie progos pamatyti ir Jums. Jokios puošmenos, reti, vos įžiūrimi raudoni žiedai, todėl kur kas efektyviau būtų kiti sprendimo variantai.

 Gerbiamas Mere. Baigdamas šį laišką noriu apibendrinti savo siūlymą:

 1.    Sudaryti vertingų Kauno Centrinės dalies pastatų sąrašą [nors neabejotinai jie yra ir taip] ir vadovaujantis juo numatyti gatvėse esančių medžių tankumą, kuris leistų kauniečiams ir miesto svečiams patogiai gėrėtis mūsų miesto architektūros grožiu. Esančių naujų medžių perteklių persodinti kitose Kauno gatvėse, kur jų trūksta, taip tuo pačiu taupant miesto lėšas.

2.    Kai kurias, ypač naujai apsodinamas Kauno gatves paįvairinti retesnėmis medžių rūšimis, koloritais ir formomis.

3.    Laisvės alėjos gėlynų apsodinimą ir priežiūrą, konkurso tvarka išdalinti Kauno miesto akcinėms bendrovėms, manais už tai leidžiant jiems ten pat įsirengti skoningą, vaizdo negadinančią reklamą.

4.    Kitas Kauno gatves ir aikštes apsodinti daugiametėmis gėlėmis, kas miesto biudžetui kainuotų kelis kartus pigiau nei tai yra šiandiena.

5.    Atsisakyti visų arba ilgų gatvių puošimo gėles tvirtinant prie stulpų.

       Pagarbiai Romualdas MATELIS

 ==============================================

4 responses to this post.

  1. Posted by Rūta on 2015.07.22 at 23:30

    Na, Romai, šaunuolis! Tos kabančios gėlės ant stulpų, dažnaiusiai būba daugiametės palergonijos, bet ir jas su visu brangiu substratu ir su mineralinėmis trąšomis, vazonuose kiekvieną rudenį išmeta į savartyną kompostavimui. Kai vieną kartą prieš kelis metus, rudenį, Vilniaus gatvėje paprašiau darbininkų atiduoti man bent kelis tuos į savartyną metamus vazonus, jie mielai sutiko ir aš jomis iki šiol puošiu savo ir kaimynų namus. Apie tai, kad šios gėlės daugiametės
    ir jas galima per žiemą išlaikius pražydinti vėl ir vėl, pranešiau tuometinei miesto aplinkos skyriaus vedėjai Radetai Savickienei, bet taip ir liko neišgirsta .

    Atsakyti

    • Deja, bet likau neišgirstas ir aš. Gavau labiau negu kvailą atsakymą, kurį pabandysiu kažkokiu būdu prastumti merui. Nes paskambinau atsakymą ruošusiai moteriškei ir paklausiau: “Ar meras matė mano jam adresuotą laišką ir persiuntė jį jums?” Atsakymas: “Ne, meras jo nematė, sekretoriatas tiesiai nukreipė jį mums”. Kitas klausimas: “Ar meras matė jūsų atsakymą, ar bent ar jį pamatys?” – “Ne, meras jo nematė ir nematys”.

      Pasistengsiu, kad pamatytų…

      Atsakyti

  2. Posted by Evaldas on 2015.11.02 at 09:51

    Kaip supratau iš gerb. R. Matelio laiško Kauno Merui, yra akivaizdu, kad Kauno savivaldybės administracijos kanceliarija neatlieka savo funkcijų, t.y. laiškas turėjo patekti pas Merą, kurį Meras būtų įteikęs per savo sekretorę tai pačiai kanceliarijai , kuri turėjo įteikti Aplinkos skyriui. Atsakymas vėl tokia pat atbuline tvarka būtų įteiktas Merui, kuris raštą įteikia Jums, Romualdai. Vadinasi Kauno savivaldybėje būtina keisti įvairių skyrių vadovus ir darbuotojus dėl kompetencijos (šioje šituacijoje tas žodis netinka, tiktų gal būt žodis visiškas neišmanymas) trūkumo. Bet vėlgi, tie be kompetencijos gal būt yra iš Mero aplinkos, tai tada pakeitimas yra neįmanomas. Patarčiau Seimo kontrolei parašyti skundą dėl atsakymo pateikimo nekompetencijos. Žinoma, gal ir keistai atrodys dėl tokio nekompetentingo atsakymo kreiptis į Seimo kontrolę, bet tai gal būt vienas iš būdų sunaikinti tą nekompetencijos pūvinį Kauno savivaldybėje.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: