Keletą metų nepagrįstai buvau užmetęs savo rašinukus. Nes čia mano draugai mažai komentuodavo, o kai grįžtamojo ryšio trūksta, matyt tai logiška išdava.
Visą tą laiką vegetavau Feijsbuke, nors širdies gilumoje jo taip niekada ir nepamėgau. Jame man visada trūko nuoširdumo, jautėsi nuolatinė cenzorių akis. Tik ta akis buvo valinga, ji sugebėdavo apčiuopiamai neišsiduoti. Laimei, paskutiniu metu ji ėmė stokoti valios, nebesislėpdama pradėjo demonstruoti savo galią. Vis dažniau pakliūdavo straipsneliai, kurių autoriai guodėsi laikinais užblokavimais [banais] dėl vienokio ar kitokio teksto jų įrašuose ar komentaruose.
Vakar Feijsbuko botagas trinktelėjo ir man. Nebegalėjau prisijungti. Na ne tai ne, pamaniau, o šiandiena vis tik buvau prijungtas, bet iš manęs anglų kalba pareikalauta nurodyti savo tikrąją pavardę. Jokia paslaptis mano pavardė, bet per prievartą to reikalauti? Man tai nepriimtina.
Ką gi, virtuali erdvė nėra kažkoks alternatyvus pasaulis, veikiantis atskirai nuo mūsų kūnų ar minčių. Teisus buvau dar prieš 15 metų pareiškęs, kad internetiniai bendravimai tėra gerokai patobulintas telefonas. O telefonu naudotis mes išmokę jau nuo pat vaikystės. Bent jau daugelis iš mūsų. Taigi, atsinaujinus šaltajam karui pasaulyje, jis prasidėjo ir Feijsbuke. Nieko labai keisto.
WordPress visada kitoks. Jis niekada netrukdė laisvai minčiai, nevykdė rašančiųjų persekiojimo. Nors neesu garantuotas, kad laikai ir čia nepasikeis, tikiu, kad šiai dienai jis vis dar išlikęs demokratiškas ir solidus. Tuo pačiu WordPress’as visada sugeba pašalinti niekam neįdomiu spam’us ar flood’us, apsaugo mūsų rašinukus nuo grubių ar net ciniškų išpuolių, o surinktus nereikalingus komentarus vis tik palieka dienoraščio savininkui patikrinti – gal gi elektronika kažkada ėmė ir apsiriko.
Taigi, bičiuliai, lieku laukti jūsų minčių ir pasiūlomųjų temų.
Su viltimi į mielą bendravimą.
Romualdas, 2018-03-02
MATELIO Romualdo rašiniai 
Posted by Evaldas on 2018.03.05 at 15:29
Sveiki, gerb. Romualdai. Pritariu Jums dėl grįžtamojo ryšio. Nepykit labai ant draugų, kurie retai atrašo. Paprasčiausiai gyvenimas labai jau intensyvus. Kartais atrodo, kad ne gyvenimas, o ekstremalios lenktynės su laiku – įsiteksiu į paros 24 valandas ar nebespėsiu. Jūsų straipsnius perskaitau, tik dažnai būna taip, kad atrašyti jau nebėra kada – para per trumpa. Rašote tikrai įdomiai ir rimtomis temomis. Atkreipiau dėmesį į pastebėjimą, kad paprašė Jūsų prisijungimo angliškai. Mano manymu, Lietuvoje informacija pirmiausia turi būti pateikiama lietuvių kalba, o ne kokia tai svetima kalba. Net prekybos centruose informacinis nukreipimas į žuvies parduotuvę jau rašomas anglų kalba. Net tarybiniais laikais lietuvių taip nesurusino, kaip dabar suamerikonino. Bet didžioji dalis lietuvių to jau nebelaiko problema. Va čia ir yra skaudžiausia, kad Dėdė Semas tai padarė be jokios okupacijos ir prievartos.
Posted by Rasa on 2018.04.01 at 09:23
Bet tai ir yra tikru tikriausia okupacija. Jau net ir manekenai vitrinose pajuodavo.
Posted by Matelis on 2018.04.02 at 11:25
Ačiū, Gerb. Evaldai už malonų komentarą.