Sūnus paklydėlis, tikiuosi, grįš į namus WordPress’e

Keletą metų nepagrįstai buvau užmetęs savo rašinukus. Nes čia mano draugai mažai komentuodavo, o kai grįžtamojo ryšio trūksta, matyt tai logiška išdava.

Visą tą laiką vegetavau Feijsbuke, nors širdies gilumoje jo taip niekada ir nepamėgau. Jame man visada trūko nuoširdumo, jautėsi nuolatinė cenzorių akis. Tik ta akis buvo valinga, ji sugebėdavo apčiuopiamai neišsiduoti. Laimei, paskutiniu metu ji ėmė stokoti valios, nebesislėpdama pradėjo demonstruoti savo galią. Vis dažniau pakliūdavo straipsneliai, kurių autoriai guodėsi laikinais užblokavimais [banais] dėl vienokio ar kitokio teksto jų įrašuose ar komentaruose.

Vakar Feijsbuko botagas trinktelėjo ir man. Nebegalėjau prisijungti. Na ne tai ne, pamaniau, o šiandiena vis tik buvau prijungtas, bet iš manęs anglų kalba pareikalauta nurodyti savo tikrąją pavardę. Jokia paslaptis mano pavardė, bet per prievartą to reikalauti? Man tai nepriimtina.

Ką gi, virtuali erdvė nėra kažkoks alternatyvus pasaulis, veikiantis atskirai nuo mūsų kūnų ar minčių. Teisus buvau dar prieš 15 metų pareiškęs, kad internetiniai bendravimai tėra gerokai patobulintas telefonas. O telefonu naudotis mes išmokę jau nuo pat vaikystės. Bent jau daugelis iš mūsų. Taigi, atsinaujinus šaltajam karui pasaulyje, jis prasidėjo ir Feijsbuke. Nieko labai keisto.

WordPress visada kitoks. Jis niekada netrukdė laisvai minčiai, nevykdė rašančiųjų persekiojimo. Nors neesu garantuotas, kad laikai ir čia nepasikeis, tikiu, kad šiai dienai jis vis dar išlikęs demokratiškas ir solidus. Tuo pačiu WordPress’as visada sugeba pašalinti niekam neįdomiu spam’us ar flood’us, apsaugo mūsų rašinukus nuo grubių ar net ciniškų išpuolių, o surinktus nereikalingus komentarus vis tik palieka dienoraščio savininkui patikrinti – gal gi elektronika kažkada ėmė ir apsiriko.

Taigi, bičiuliai, lieku laukti jūsų minčių ir pasiūlomųjų temų.

Su viltimi į mielą bendravimą.

 

Romualdas, 2018-03-02

Šešėlinė vyriausybė. Gal sustiprins šešėlinę ekonomiką?

Šiandiena kilo mintis parašyti trumpai ir net ne savo stiliumi… Ko gero gausis J.Erlicko stiliumi. 😀

Mintis ši ne iš dangaus nusileido. Gerą pusdienį paplušėjęs Vilniuje, grįžau namo ir pervertęs savo pašto dėžutes, dirstelėjau į šiaip jau nemėgstamą Facebook’ą. O ten toks langelis į akis krito “Pamėk Šešėlinę vyriausybę“.

Įdomus tas mūsų gyvenimas, pagalvojau. Yra toks liaudiškas juokelis – “Nuo ko susirgai, tuo ir gydykis“. Ir va, vyriausybė, ne tik, kad neįveikusi šešėlinės ekonomikos, bet savo sprendimais, mano nuomone, ją net skatinusi, netruko tapti šešėline vyriausybe. Gana logiška ir net idealu. Jei negali įveikti priešo, pabandyk tapti jo draugu…

Nors neįdomi man ta vyriausybė, vis tik kai kas smalsu. Sakau gal dabar šešėlinei ekonomikai vadovauja šešėlinė ministerė I.Šimonytė?

Šešėlinė VyriausybėPrisijunkite prie Šešėlinės vyriausybės. A. Kubilius, Šešėlinės vyriausybės premjeras.

Viena smulkmena: šešėliai niekada nebūna balti. Tad gal šešėlių premjerui vertėtų bent jau reklamai persirengti tamsiau?