Šiandiena ryte, 9:20 val. buvau užsirašęs į priėmimą pas Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką Ričardą Piličiauską, o būdamas Vilniuje tiesiog negalėjau praleisti progos atvykti ir į Vilniaus miesto Trečiąjį apylinkės teismą, kur buvo svarstoma dr. Algimanto Matulevičiaus politinė byla dėl pavasarį vykusio mitingo. Laikas išsidėstė sėkmingai, pokalbis truko tik apie 10-15 min., taigi, kiek paklaidžiojęs, susiradau Laisvės prospektą ir jame 79A pastatą, kuriame susikėlę bene visi Vilniaus apylinkės teismai.
Koridoriuje jau lūkuriavo keli būreliai žmonių, kuriuos vienodai galima vadinti tiek žiūrovais, tiek stebėtojais. Tačiau man artimiausias būtų šių žmonių įvardijimas kaip A.Matulevičiaus palaikymo komanda, nes, skirtingai nei internete, kur kartas nuo karto pasimato pakankamai ciniškų šio visuomeninio lyderio pareiškimų komentatorių, į viešumą jie nesirodo, todėl ir teisme nesimatė nei vieno politinio oponento. Toks jau tas, veikiausiai – samdinių, ryžtingumas, kad drąsūs jie tik rašydami anoniminius komentarus, tačiau ginkdie nedrįsta viešai parodyti savo fizionomijų. Bet ir gerai, kam gi matyti tautos atplaišas.
Prieš sueinant į posėdžių salę, pabandžiau suskaičiuoti visus susirinkusiuosius ir, jei manęs nepavedė mokykloje išmoktos aritmetikos pamokos, atvykusiųjų buvo trisdešimt. Atvirai sakant, šis žmonių būrys mane kiek nudžiugino. Ne gausa, nes palaikymo komanda, mano supratimu, buvo nei didelė, nei maža, o tuo, kad tarpe šių žmonių mačiau ne tiek jau daug pažįstamų veidų. Gal kažkam pasirodys nesuprantamas šis džiaugsmas, todėl iš karto bandau paaiškinti: matydamas naujus žmones aš priėjau išvados, kad progresyvių kovotojų už teisingumą ir už permainas Lietuvoje ratas plečiasi. Suprantama, visada malonu sutikti pažįstamus bendraminčius, tačiau matyti vis naujus „prabudusius“ žmones yra ne mažesnė vertybė.
Apie patį teismo posėdį šį kartą rašyti kaip ir nėra ką. Pradžioje, kaip visada ir visur, vyko įžanginės Temidės maldos, kurių metu išaiškinama dalyvių teisės ir pareigos, o netrukus po to prasidėjo ir tuoj pat baigėsi teisminis procesas. Šiame nedideliame laiko intervale, teisėjai pasiūlius teikti teismui pageidavimus, A.Matulevičius šią galimybę perleido savo advokatui Ignui Vėgėlei, o pastarasis išvardino prašymus teismui: pakviesti į posėdį kai kuriuos liudytojus ir išreikalauti iš Vilniaus miesto savivaldybės tam tikrus dokumentus bei, kaip ir priklauso, paaiškino teismui ko siekiant teikiami tokie prašymai. Teisėja Galina Taraškėvič patenkino šiuos visus prašymus ir paskelbė naują teisminio bylos nagrinėjimo datą – šių metų spalio 3 dieną, 13 valandą. Tiek šiuo raštu tegaliu pateikti statistinės informacijos. Tačiau, kaip būna dažniausiai, aprašydamas savo stebėtas bylas, noriu paskelbti ir keletą savo įžvalgų. Apie A.Matulevičiaus advokatą ir apie teisėją.
Tiek Galiną Taraškėvič, tiek Igną Vėgėlę mačiau pirmą kartą gyvenime. Tačiau šiaip jau su šių pareigybių žmonėmis, mane gyvenimas privertė kontaktuoti pakankamai dažnai. Žvelgdamas į teisėjos elgesį, nedvejodamas supratau, kad A.Matulevičiui negresia bent kiek didesnės sankcijos. Ši moteris viena iš taikiausių, kurias man yra tekę matyti po teisėjo mantija. Buvo akivaizdu, kad tai represijoms nelinkusi asmenybė, o jos sutikimas su visais advokato prašymais tai tik patvirtino. Vienintelį jos minusą įžvelgiau tame, kad jos kalbos dikcija pernelyg tyli, todėl labai abejoju ar pavyks salėje daromi garso įrašai.
O advokatas I.Vėgėlė man pasirodė visai neblogas, nors suteikinėti jam, kad ir mintyse, aukščiausio rango, nebuvau linkęs: jautėsi, kad jis pasirinkęs neblogą gynybos kryptį, nors teisėjos pastaba, kad pageidavimus galėjo pateikti raštu ir iš anksto, laikau visai pagrįstus ir motyvuotus. Grįžus namo ir interneto pagalba pasiieškojus platesnės informacijos apie jį, pasirodė, kad gal gi turėjau jam suteikti ir aukštesnį balą. Tačiau gi ne pagal wikipedijas žmones turime vertinti. Tad visa tai lieka dar atviru klausimu. Nežinau ar sekančiame teismo posėdyje dalyvausiu, tačiau bet kokiu atveju kažkas aprašys antrąjį šios bylos etapą. Tad, blogiausiu atveju, teks naudotis informacija iš antrų lūpų.
4. Mano skaitytojų mintys