Posts Tagged ‘pagal “Respubliką”’

R.Matelis: Pokalbis su ministru K.STARKEVIČIUMI. Mintimis!.. Apie nuosavybės atstatymą Lietuvoje

Jau jaučiu savo skaitytojų šypsenas ir gal net mažą ironiją; tik pamanyk – pokalbis mintimis. Tačiau aš neturiu kito varianto, nes ponas K.Starkevičius tikrai nerastų motyvo leistis su manimi į gyvo žodžio diskusiją. Nežiūrint į tai, kad mums tekę bendrauti ir gyvai. Paskutinį kartą – prie Ramučių kultūros namų, kur jis buvo atvykęs su keletu kitų ministrų savo kadencijos pradžioje. Tada, prieš beveik ketverius metus, jam įteikiau raštą, kuriame detaliai įvardinau problemas, su kuriomis susiduriu siekdamas teisingo nuosavybės į nacionalizuotą žemę atstatymo. Po trumpo pokalbio, tada, likau laukti teigiamų postūmių: vis tik tikėjau šiuo žmogumi, nes jis man gyvenime kartą jau tarsi ir buvo bandęs padėti analogišku klausimu. Deja, „tarsi“ yra tarsi. Tada iki jo kadencijos, kaip Kauno apskrities viršininko, pabaigos buvo likę apie savaitė laiko. Dabar gi manau, kad nieko naujo nebūtų įvykę ir jei ta kadencija būtų tęsusis ilgiau.

 Šiam, virtualiam pokalbiui, mane paskatino šiandieninis žurnalisto Dano NAGELĖS straipsnis, „Respublikoje“: “Žemės reforma nesibaigs niekada“ (01) Malonu kai, nors vis rečiau, dar pasirodo reporterių, kurie išlieka dėmesingi didelėms teisingumo prarajoms. Ačiū, Gerbiamas Danai.

 Tiesą sakant, kai rašai kad ir kokį straipsnį, visada viliesi, kad jis pasieks ne tik atsitiktines ausis, bet ir adresatą. Tad kas gali paneigti, kad po šiuo pokalbiu gali atsirasti ir asmeniškų K.Starkevičiaus minčių tęsinys? Žinoma, bus-nebus, šiandiena nespėliosiu. O mano sumanyta schema, tikiuosi, niekam nepasirodys sudėtinga. Pokalbis čia bus suguldytas trimis eilėmis: korespondentas, ministras ir aš, Romualdas Matelis [paprastumo dėlei – visi inicialais]. Ir ketvirta eilutė  – menamam ministro atsakymui.

Tiesa, iš anksto pabrėžiu vieną “smulkmeną” – man absoliučiai nepriimtina skambi gražbylystė – Žemės reforma. Jokiomis reformomis pas mus Lietuvoje nekvepia. Vyksta bolševikų kažkada nubuožintų Lietuvos žmonių tolimesnis alinimas, kuris vadinasi Nuosavybės atstatymu, tuo tarpu realybėje vykdomas sąmoningas nuosavybės NEATSTATYMAS.

D.N. – Jūsų vadovaujama ministerija siūlo panaikinti galimybę už valstybės išperkamą turtą atsiskaityti vertybiniais popieriais. Ar tai reiškia, kad Lietuvoje padaugėjo pinigų, kuriais galima atsiskaityti už žemę, o gal tos žemės, kurią galima grąžinti, miestuose daugiau atsirado?
K.S. Kol kas tokia mintis tik ministerijos viduje cirkuliuoja. Tikrai daugiau pinigų neatsirado. Juo labiau pagal rinkos vertę mes tikrai su savininkais negalėsime atsiskaityti. Pirmiausia tai būtų nesąžininga, nes ką tuomet pasakytų žmonės, kuriems nebuvo atlyginta pagal rinkos vertę. Be to, tai yra neįmanoma, nes yra apskaičiuota, kad, norint su visais likusiais atsiskaityti pagal rinkos vertę, reikėtų apie 30 mlrd. litų. Iš kur tokius pinigus gausime?
R.M.

– Ministre, tikiu, kad daugiau pinigų neatsirado. Nes gi lyginant su paprasto, eilinio Lietuvos piliečio atlyginimais [nekalbant jau apie begalinę armiją bedarbių], Jūsų, ne tik ministrų, bet ir daugelio valstybinių įstaigų valdininkų atlyginimai nesuvokiamai dideli, tad argi gali mažas pajamas gaunantys žmogeliai sunešti jums nepažabotus apetitus siekiančius atlyginimus ir dar užtikrinti biudžetą, kuris pajėgtų teisingai atlyginti už okupacinės valdžios nacionalizuotą žemę? Aišku, kad ne. Bet išeitį aš jums pasufleruosiu: visų pirma ir nesistenkite mokėti pinigais, o grąžinkite žmonėms turėtą žemę. Ir nemeluokite, kad jos nėra. Žemė gali būti vežama sunkvežimiais, bet ji niekada nebuvo išvežta iš Lietuvos. Žmonėms reikia atstatyti nuosavybę ne į žemę, o į žemės plotą, o plotai išliko kaip ir buvę. Tiesa, kurie užstatyti TSRS laiko pastatais, grąžinti nebeįmanoma, tačiau realybėje tie plotai tikrai ne tokie, kad už juos, teisingam atlyginimui reikėtų 30 mlrd. litų. Matyt prasti jūsų ekonomistai, pabandykite paskaičiuoti pats. Tam tikrai nereikės prisiminti sinusų, tangentų ar vektorinės algebros. Pakaks gerai veikiančio kalkuliatoriaus. O jei dar sąžiningai įvertinsite savo ir savo artimiausių pavaldinių atlyginimus ir jų naudingumo Lietuvai koeficientus, pinigų tikrai palaipsniui padaugės.

O dėl sąžinės, ką pasakytų žmonės, kuriems nebuvo atlyginta pagal rinkos vertę, tai aišku, kad skola neišnyko ir prieš tuos žmones. Tik negalima neįvertinti, kad tie, kas gavo pinigus tada, kai jie turėjo tam tikrą perkamąją galią, tam tikra prasme jau kažką atgavę, o kiti savo mylimos valstybės aplamai palikti prie suskilusios geldos. Todėl šiukštu manyti, kad jei kažkam prie 20 metų išmokėjote, kad ir 2000 lt., būtų nuskriausti atžvilgiu tų, kurie už tą patį šiandiena gautų 3000 lt. Nes perkamoji lito galia nuvertėjo taip smarkiai, kad už pinigus, kurie tau garantuodavo vidutinišką sodybą paežerėje, šiandiena tegali tikėtis pailsėti porą savaičių panašioje kaimo turizmo sodyboje.

D.N. – O kodėl tada atsisakoma galimybės atsiskaityti vertybiniais popieriais? Gal jie buvo nepaklausūs?
K.S. – Iš tikrųjų dabar nėra patrauklių įmonių, kurių akcijų žmonėms galėtume pasiūlyti. Anksčiau žmonės imdavo „Telekomo“ akcijomis, nes jos buvo paklausios. O dabar nieko panašaus pasiūlyti neturime.
R.M.

– Ar patrauklume esmė? Mane prieš XXX laiko, t.y. 20xx xxx xx d. pasiekė kiek kitokios žinios. Valstybės turto fondas mane informavo, kad vertybinių popierių nebėra aplamai [prisegu rašto kopiją]. Tai kam gi kalbėti spaudai apie neegzistuojančius dalykus? Sakykite tiesiai – vyriausybė ignoruoja LR seimo priimtus nuosavybės atlyginimo įstatymus, nors jei norėtų laikytis jų, turėtų nupirkti jų akcijų biržose. Nors ir krizė, akcijų biržos vertybinių popierių stygiumi nesiskundžia

D.N. – Kol kas reforma į pabaigą eina tik kaimo vietovėse…
K.S. – Taip, kaime žemė grąžinta beveik 100 proc. Ten tik teisinių problemų šiokių tokių yra. O mieste – didžiausios problemos Kaune ir Vilniuje, kur dar nepasiekta ir 50 proc.
R.M.

– Šioje vietoje teturiu tik klausimėlį: ar tai reiškia, kad šiuose miestuose patys didžiausi niekadėjai susirinkę? Ar, kad Nacionalinės žemės tarnybos žemėtvarkininkai čia jau seniai su sąžine atsisveikinę?

D.N. – Žmonės, turėję žemės didmiesčiuose ar kurortuose, nesutinka jos persikelti kitur, imti pinigais ar akcijomis?
K.S. – Būtent, kad nesutinka. Daug kas norėtų pinigais, tačiau sako, kad siūloma per maža suma. Aš tikslių skaičių nežinau, tačiau Kaune būtų apie 3,5 tūkst. žmonių, kuriems neatkurta nuosavybė, o Vilniuje – apie 5 tūkst.
R.M.

– O ar gali sutikti? Jūs sutiktumėte iš savo, jei neklystu, gimtosios Garliavos keltis į Pabradę ar Akmenę? „Sako“, kad per maža suma? Tai gal galėtumėte man paskolinti, kad ir pusvalandžiui 1 mln. litų? Tikrai viešai pasižadu skolą grąžinti sutartu laiku. Tik vietoje milijono atiduosiu 5000 lt. Jums gi neatrodys, kad tai labai negerai. Tikriausiai susiprasite, kad kartais reikia ir šiokių tokių nuolaidų padaryti.

D.N. – Kiek valstybės siūloma žemės kaina skiriasi nuo rinkos vertės?
K.S. – Labai daug skiriasi. Miestuose – nuo 20 iki 100 kartų. Ir kaimuose smarkiai skiriasi nuo rinkos vertės. Anksčiau beveik nesiskirdavo, bet pastaruoju metu ir kaimuose žemė brango, o valstybės kainos apskaičiavimo metodika nesikeitė. Ypač kaimuose aplink didžiuosius miestus skirtumas didelis.
R.M.

– Jūs teigiate, kad atlyginimas pinigais nuo 20 iki 100 kartų mažesnis už rinkos kainą? Aš jau esu paskaičiavęs ir paskelbęs tiek internete, tiek savo atvirame laiške premjerui A.Kubiliui, kad mano asmeniniu atveju siūlomas atlyginimas yra mažesnis virš 200 kartų! Tiek to, neaptarinėkime kiek šimtų kartų mažesnę kompensaciją siūlote. Pakalbėkime apie Konstitucijos imperatyvų reikalavimą, kad valstybė [jos institucijų asmenyje], turi būti vienodai lygi visiems savo piliečiams. Tai kaip gi gali būti, kad kai kam atlyginama tik 20, o kai kam net 100 kartų mažiau? Kame čia Konstitucijos laikymasis? Ar kolegės I.Šimonytės gerai apmokami pavaldiniai prarado gebėjimą gerai skaičiuoti?

D.N. – Dar 2007-ųjų pabaigoje tuometinis premjeras Gediminas Kirkilas žadėjo, kad žemės reforma bus baigta dar 2008-aisiais. Ar bus kada nors reformos pabaiga?
K.S. Matote, 2008-ieji buvo rinkimų metai, todėl ir žadėjo tokius dalykus. Rinkiminiai pažadai. Mes to niekada nežadėsime, nes tokie pažadai yra nerealūs.
R.M.

– Jei apsiriksiu, pataisykite mane: o ar čia ne rinkiminė kompanija daryti tarsi viešą atgailą ir klaidinti visuomenę teisingumo atstatymo neįmanomumu? Ar šiandiena, besibaigiant kadencijai, jūs nemanote, kad paprasčiausiai nesugebėjote deramai dirbti prabėgusius ketverius metus? O gal manote, kad jei nesugebėjote jūs, tai to niekada nebesugebėtų ir niekas kitas jūsų poste? Gi ne atskirti piliečiai Lietuvoje turi teisę ir, tuo labiau – pareigą inicijuoti įstatymų pataisas, kurios užtikrintų Konstitucijoje įtvirtintą teisingumą, o būtent ministrai ir jų „svitos“. O aptariamas klausimas kaip tik Žemės ūkio ministerijos kompetencijoje. Ir jei matėte, kad netinkamai išlankstytas mūsų savivaldos įstatymas, kuris tapęs kliūtimi nuosavybės deramam grąžinimui, tai ar padarėte ką nors, kad ŽŪ ministerija nebūtų savivaldybių „įkaite“? Čia negaliu susilaikyti  ir nepaklausęs: gal jūs, suvokęs savo gabumų stygių, naujuose rinkimuose nebesibolatiruosite?

D.N. – Kad reforma pasistūmėtų didmiesčiuose, reikia pinigų, bet valstybė jų neturi. Kokius siūlysite būdus paspartinti žemės reformą?
K.S. – Ir toliau bus atsiskaitoma pinigais, o jei atsiras kažkur laisvos žemės – siūlysime natūra.
R.M.

– Atsiras… Laisvos žemės miestuose yra pakankamai, žemė negali atsirasti arba išnykti. Tą, berods dar rusų Lomonosovas yra įrodęs savo teoremomis. Vilniuje, jei apsirinku – pataisykite – regis arti 600 ha laisvos žemės. Kas valdo Lietuvą, jei ministras negali tinkamai įvertinti esamos situacijos ir pradėti tą žemę skubiai dalinti? Tiek Vilniuje ar Kaune, tiek kituose miestuose stovi dideli daugiaaukščių masyvai. Tarybiniai projektuotojai, neturėjo pareigos taupyti žemę, todėl tarp daugiaaukščių pastatų numatė milžiniškus atstumus. Tie, kas suinteresuoti nuosavybės neatstatymu, galimai bambėtų, kad skiriant neatlygintinai tuo didžiulius tuščius, niekieno nenaudojamus plotus, būtų sunaikinama žalieji plotai. Tačiau Jūs, ministre, negalite nesuvokti, kad piliečiai, statantys sau gyvenamą namą, niekada neapsiriboja asfaltuotu kiemu: ypač naujakuriai visada skuba apsiželdinti savo teritorijas, vėliau jas kruopščiai prižiūri. Tai kaip jūsų manymu žmonėms gražiau žvelgti  per langą: į metų metais nenušienautas pievas ir krūmų brūzgynus ar į dailiai tvarkomą privataus savininko kiemą?

D.N. – Žmonės skundžiasi, kad kai kurios miestų savivaldybės ir laisvą žemę linkusios pasilaikyti sau: geriau tegul apauga krūmokšniais, bet savininkams negrąžina. Ar tai tiesa?
K.S. – Tikrai yra tokių savivaldybių, kurios laisvos žemės neatiduoda į fondą. Tos laisvos žemės yra ir tame pačiame Vilniuje, ir Kaune. Net šalia miestų centrų yra laisvos nenaudojamos žemės, bet savivaldybės labai vangiai ją perveda į valstybės fondą.
R.M.

– Su tuo sutinku pilnai. Bet ir vėl gi – o koks Jūsų realus indėlis per prabėgusią kadenciją į tai, kad savivaldybės taip nesielgtų? Ar bandėte inicijuoti įstatymo pataisas? Juk vieša paslaptis, kad Lietuvoje tikra savivalda net nekvepia. Turime paralyžuotą savivaldą, kuri retai kada tenkina gyventojų poreikius. Tad ar reikia bijoti čia ką nors keisti? Sugriuvus TSRS, kaip deklaruojama visais valstybės lygmenimis, Lietuva eina demokratijos keliu. Tai kur gi ta demokratija, jei net ministras nekovoja už savo kompetencijos klausimų sprendimą?

1 2

Kazys STARKEVIČIUS

Ministro kadenciją baigiantis konservatorius K.Starkevičius

SKIRTUMAS. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius atskleidė, kad valstybė už negrąžintą žemę jos savininkams siūlo iki 100 kartų mažesnę sumą, nei turtas kainuoja rinkoje. Viktoro Purio nuotr.
Faktai [iš dienraščio „Respublika“.Nuo žemės reformos pradžios 1991 m. iki šių metų pradžios iš viso pateikta 731,38 tūkst. piliečių prašymų šalies kaimo vietovėse atkurti nuosavybės teises į 4,02 mln. hektarų žemės. Žemės grąžinimas šalies rajonų savivaldybių teritorijose, išskyrus atskiras priemiestines teritorijas, artėja prie pabaigos, nes jau priimta sprendimų atkurti nuosavybės teises į 3,96 mln. hektarų žemės, miško ir vandens telkinių. Tai sudaro 98,46 proc. piliečių prašymuose nurodyto turėto žemės ploto. Šių metų pradžios duomenimis, nuosavybės teisės į žemę kaimo vietovėse dar neatkurtos 26,1 tūkst. piliečių, tačiau 11,1 tūkst. piliečių grąžintinos žemės sklypai jau suprojektuoti, patvirtinti žemės reformos žemėtvarkos projektuose ir vyksta šių projektų įgyvendinimo darbai.

Iki šių metų pradžios atkurti nuosavybės teises į 39,2 tūkst. hektarų žemės miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose yra pateikti 51,5 tūkst. piliečių prašymų. Nuosavybės teisės į miestuose turėtą žemę atkurtos į 28,7 tūkst. hektarų, tai yra į 73,2 proc. piliečių prašymuose nurodyto ploto. Miestuose lieka atkurti nuosavybės teises į 10 tūkst. hektarų žemės. Vilniuje nuosavybės teisė atkurta vos į 32,3 proc. prašymuose nurodyto ploto, Kaune – į 58,2 proc., Panevėžyje – į 46,6 proc., Birštone – į 61,4 proc., Palangoje – į 52,9 proc. Kituose miestuose situacija kur kas geresnė.

Parengta pagal dienraštį “Respublika“

From: Cia mano laiskas [mailto:reromaka@mail.ru]
Sent: Tuesday, October 11, 2011 2:56 PM
To: Valstybės turto fondas info@vtf.lt
Subject: Paklausimas del atlyginimo uz zeme

Laba diena,
aš iki šios dienos nesu atgavęs nuosavybes už TSRS nacionalizuota žemę. Kaip žinia, įstatymas dėl nuosavybės atstatymo <…>, vienu iš savo punktu numato, kad kompensuojama gali buti vertybiniais popieriais. Plungės žemėtvarkos darbuotojai man teigia, kad akcijas aš galėčiau gauti LR Turto fonde.
Noriu pasitikslinti ar si informacija nėra klaidinanti ir jei tikrai Turto fondas kompensuoja savininkams už jų turėtas žemes, tai kokia forma tai butu daroma.

Pagarbiai,

Romualdas Matelis, gyv. Xxxxxxxx
reromaka@mail.ru,
2011-10-11 d.

================================================================================

Paklausimas del atlyginimo uz zeme

От кого: “VINCIUNIENE, Irena” <I.Vinciuniene@vtf.lt>
Кому: “‘reromaka@mail.ru'” <reromaka@mail.ru>
Копии: “OVERLINGAS, Stasys” <S.Overlingas@vtf.lt>, “GURSKIENE, Renata” <Info@vtf.lt>
Переадресовано от:
Переадресовано для:
Дата переадресации:
Комментарий:

12 октября 2011, 14:46 1 файл важное

Laba diena,

Valstybės turto fondas nuo 2003 m. vykdė atlyginą valstybei priklausančiomis akcijomis už valstybės išperkamą žemę. Per šį laiką akcijomis buvo atlyginta 11,5 tūkst. piliečių. Šiuo metu visos atlyginimui skirtos akcijos jau yra perduotos piliečiams.

Jei atlyginimui už valstybės išperkamą žemę dar bus skirta papildomai akcijų, atlyginimas akcijomis galės būti tęsiamas toliau.

Dėl informacijos apie atlyginimą akcijomis Jūs galite kreiptis į Valstybės turto fondą šiais tel.: 85 2684921, 2684923

Pagarbiai Valstybės turto fondo

Privatizavimo skyriaus viršininko pavaduotoja

Irena Vinciūnienė , tel. 852684925

Gyvenimas Lietuvoje. I dalis: Bendravimas su valdžia

Asmeniškai aš apie 30 metų svajojau apie Lietuvos Nepriklausomybę. Kai kas supras, kad tai tikrai ilgas laukimas. Kai kam tai atrodys begalybė, o kai kam gal visai suprantamas laikotarpis. Tai priklauso nuo skaitytojo amžiaus. Pagaliau nesvarbu kas kaip tai vertinsite. Kur kas įdomiau – ko sulaukėme. Nes tai palietė daugelį: tiek tuos, kurie nebeapsikentę emigravo, tiek tuos, kurie kramto plutas laisvoje post tarybų Lietuvoje. Bet nesiruošiu šiame straipsnyje aimanuoti. Norint susigrąžinti prarastą gyvenimo kokybę, reikia atkakliai kovoti.

Su kuo?“ – paklausite? Tebūnie tai atviras klausimas. Nes daugelis Jūsų atsakymus žinote ir be manęs. O apibendrintai pasakius – su tais, kurie pavertė mūsų gyvenimus minipragaru. Ir su tais, kurie manipuliuodami pažadais, agitacija ir… gerais ryšiais, susėdo į aukštus, nieko neįpareigojančius, bet gausias pajamas užtikrinančius krėslus.

Bet gausios pajamos gi ne viskas. Matomai todėl valdžioje esantys ponai susimąsto įvairių, tik jiems malonių pramogų. Nuo seno žmonės nuoboduliui vaikyti imdavosi kokių nors žaidimų. Bet ne visi mėgsta kortas, sprigtukus ar „Riči rač“, todėl nuolatos kuriama vis kas nors naujo. Žaidimų įvairovė neturintiems problemų kaip susimokėti už būstą ar duoną, pakankamai plati, tačiau su laiku įsivyrauja vis naujos ir naujos pasismaginimo formos. Iš senųjų žaidimų šiandieninės Valstybės vadovams dar labai įdomus žaidimas „Labirintas“, kurio metu partneris – eilinis paprastas žmogelis turi sukti galvą ne tik kaip patekti pas vadovaujantį darbuotoją, bet dažnu atveju ir pas gydytoją, architektą ir panašiai. Tačiau naujovių konstruktoriai nemiega taip pat ir tarpe kitų, sukūrė dar negirdėtą, nežinau ar pavadinimą turintį, bet labai įspūdingą žaidimą. „Atspėk su kuo kalbi“ – sąlyginai, prisimindamas seną TV laidą „Atspėk kainą“ pavadinsiu jį, nors ne mažiau tiktų ir „TU greit palūši“, nes šį žaidimą jei ir laimėsi, tai gyvenimą pasitrumpinęs bent dešimtmečiu būsi tikrai. Ši naujovė dideliu greičiu prasiskyrė kelią į pačius viršutinius valdžios piramidės sluoksnius ir pasiekė jau premjerą, jo kanclerius, ministrus ir kitus garbius ponus. Sako ir Prezidentė jį vis labiau mėgsta, bet aš kol kas dar neįsidrąsinau, tad bandau ši žaidimėlį su premjero komanda. Iš karto pasakysiu, kad tai simultano stiliaus žaidimas, jame turi žaisti vienas prieš visus, tuo tarpu tavo partneriai, kai pavargsta nuo tavo atkaklumo, gali bet kada keistis tarpusavyje. Maža to, partneriams galima naudoti ir samdomus asistentus, tad tavo šansai krenta dar labiau…

O koks gi prizas laimėjusiems? – tikriausiai pasidomėsite. Į tai konkretaus atsakymo neturiu, nes niekada nežaidžiau anoje barikadų pusėje, bet intuityviai jaučiu, kad prizai labai vertingi. Prisimenate seną frazę „Ne iš dvaro lošiam“? Tada tikrai lošdavom nebent iš kelių kapeikų, bet šiuo atveju man regis šis posakis tikrai nebegalioja. Nes bent jau tavo prarastas vertė kartais gali viršyti ir kelis dvarus. Tiesa, oponentas, nenorėdamas labai skaudinti tavęs, dažnai nustato tam tikras kainas, pagal kurias tu turėtum susivokti, kad tavo dvaras tikrai tik šuns būdos vertės.

Viena pirmųjų mano partijų buvo trumpa, o aš ją pralaimėjau pakankamai gėdingai. Nes pradėjau ją visai nesiruošęs, tad netrukus pasidaviau. Vis tik, ji klasikinė, todėl aš, tarsi koks padorus šachmatistas, aprašiau ją savo virtualiame vadovėlyje “www.matelislt.wordpress.com“. Jei kam įdomu, šis skyrius vadinasi „Ar Lietuva vienodai teisinga savo piliečiams? Atviras laiškas Premjerui A.Kubiliui“, o su juo susipažinti galite tiesiog pele spustelėję ant pavadinimo. Tada, išeidamas iš virtualaus vyriausybės kazino, teištariau: „Vyriausybės žodis turėtų skambėti solidžiai, o, deja, klausosi komiškai“

Pradėdamas antrąją savo partiją aš jau pasistudijavau taisykles, kurias dabar įprasta labiau vadinti įstatymais. Ir šią partiją pradedu kupinas ryžto nugalėti. Pilnai suvokiu, kad ji man kainuos gal minėtą dešimtį gyvenimo metų, o gal ir daugiau, bet žinau – lošiu ją iki pergalės. Tiesa, buvau pamiršęs paminėti, kad šis žaidimas turi ir vieną pliusą – ritinėdamas savo šešiaakį kamuoliuką, gali pataikyti ir ant gerų fantų, kurie vadinasi „Vietiniai teismai“ , „Strasbūro teismas“  arba „Lisabonos sutarties galios“ . Yra ir menkesnių, kaip „Kreipimasis į …, …“. Šie fantai nėra absoliutūs ir kartais gali ir nesuveikti, tačiau jei ridenimą darai pakankamai susikoncentravęs, panašiai kaip boulinge ar bilijarde, tikimybė labai didelė. Be to, pagal žaidimo taisykles, kai pasimato, kad tu gavai fantą, priešininkas turi teisę tau siūlyti išpirką. Na, sakysime, matydamas, kad tu laimi visą partiją, jis gali tau pasiūlyti laimėjimą 90% ir tada sutartumėte, kad tu atsisakai fanto. Suprantama, tokio aukšto procento tau tikrai niekas nesiūlys iš karto. Norėdamas įsitikinti tavo mąstymo gebėjimais jis pradžioje blefuos, siūlys 30, vėliau 50 procentų. Ir tik jei pamatys, kad tavo viršugalvį dengianti aura yra pakankamai stipri, jis suvoks, kad geriau parlaimėti 90 nei visą 100 procentų. Bet jis gali tai suvokti ir per vėlai, o tada, už dar tam tikrą savo sveikatos indėlį, tu laimėsi viską, kas tau priklauso. Žaidimas įdomus dar ir tuo, kad nugalėjęs pilietis įgauną dar vieną prizą – teisę kovoti superfinale. Dėl neturtinės žalos, t.y. prarastų sveikatos ląstelių kompensacijos. Ji neturi matematinių formulių, bet kartais iškrenta visai neblogas prizas.

Taigi antrąją partiją pradėjau tuo pačiu, paprastu, bet pakankamai motyvuotu ėjimu – laišku premjerui A.KUBILIUI. Kaip ir pirmąjį kartą, matyt nežinodamas atsakymo, jis laiško gal nelietė, o gal permetė jį kanclerio pavaduotojui O.ROMANČIKUI, kuris reagavo žaibiškai ir persiuntė jį Žemės ūkio ministerijai , ir, sutinkamai su žaidimo taisyklėmis apie tai signalizavo mane. Kadangi oponentas nepataikė [buvau įvardinęs raštą „Premjerui asmeniškai“] man atsirado galimybė daryti du ėjimus iš eilės ir aš tuo pasinaudojau. Pasiunčiau paklausimą kanclerio pavaduotojui „Ar premjeras matė mano laišką?“ ir Kreipimąsi į visus seimo narius .

Iš kanclerio pavaduotojo atskriejo automatiškai sugeneruotas atsakymas – O.ROMANČIKAS  ilsisi [atostogauja, matyt toks greitas atsakymas man pareikalavo tam tikros relaksacijos]. Todėl turėjau paruošti naują pasą artimiausiai esančiam žaidėjui. Šioje situacijoje juo buvo pats kancleris Deividas MATULIONIS.  Deja, dabar neatspėjau su kuo kalbu. Mat, kaip jau minėjau, gavęs laišką iš pareigūno niekada negali būti tikras, kad jis ir toliau su tavimi kalbės. Tad siunčiau Matulioniui , o gavau atsakymą iš, ko gero, laisvai samdomo asistento Dariaus STRODOMSKO, žaidžiančio savo patronės – Komunikacijos departamento Piliečių ir atviros Vyriausybės skyriaus vedėjos Vidos NAGURNAITĖS pavedimu. Kadangi čia, intensyviosios homoterapijos etape susidarė priverstinė pauzė, beveik galėčiau baigti ir šį rašinuką. Pažadėdamas, kad jo tęsinys, kaip ir pats žaidimas, bus nuolatos atnaujinamas.  Tačiau Vidos NAGURNAITĖS atsakymas, nors ir ne premjero, vis tiek reikalauja analizės. Nes žaidimas tuo ir klastingas, kad jame gali būti nematomų „povandeninių rifų“. Tad perkopijuoju šį 1,5 puslapio laiškelį ir paskaitykime jį…

Dabar įkeliu du “bazinius” dokumentus [priedai Nr. 1, 2], kurių pagrindu ir atsirado šis straipsnis, o žemiau, žaliu šriftu mano analizė.

p. Deividui Matulioniui,

Ministro Pirmininko

Kancleriui

deividas.matulionis@lrv.lt

Romualdo Matelio,

Gyv. Xxxxxxxx XX-XX

Kaunas, XXXXX,

reromaka@mail.ru

2012 m. balandžio 30 d.

PAKLAUSIMAS

            Šiandiena gavau LRV kanclerio pavaduotojo O.Romančiko pasirašytą raštą [ruoštą p. D.Strodomsko] Nr. M-831/33-243, kurio originalas išsiųstas į Žemės ūkio ministeriją. Juo Žemės ūkio ministerijos prašoma, kad išnagrinėtų mano „pareiškime keliamus klausimus“ [tai mano 2012 m. balandžio 22 d. Viešas pareiškimas – paklausimas Premjerui Andriui KUBILIUI[kopiją prisegu].

Šį pareiškimą aš buvau adresavęs A.Kubiliui su prierašu – asmeniškai, todėl noriu sužinoti ar ministras Pirmininkas jį skaitė asmeniškai ir ar jo nurodymu šis mano raštas persiųstas ŽŪM.

Tuo pačiu, jei tai padaryta be Premjero nurodymo, norėčiau gauti informaciją kieno nurodymu ir kodėl priimtas toks sprendimas. Nes mano rašte keliami klausimai ne apie Žemės ūkio ministerijos veiklos klausimus, o LR Vyriausybės priimtus teisinius aktus.

Šį paklausimą siunčiau gauto atsakymo autoriui, p. O.Romančikui, tačiau netrukus atskriejo automatinis pranešimas su tekstu „Esu atostogose. Darbo vietoje būsiu gegužės 10 dieną. O.Romančikas“ , todėl taupydamas laiką, peradresuoju savo paklausimą Jums, Gerb. D.Matulioni.

Paklausimą Jums siunčiu elektroniniu paštu. Būsiu dėkingas, jei atsiųsite patvirtinimą apie jo gavimą. Neprieštarauju, kad ir atsakymas būtų siunčiamas tik elektroniniu paštu

Pagarbiai,

Romualdas Matelis                             _          _          _

 

 

 

~~~M~~~A~~~N~~~O~~~~~K~~~O~~~M~~~E~~~N~~~T~~~A~~~R~~~A~~~S~~

Pasilinksminimui pradėsiu nuo V.Nagurnaitės vadovaujamo skyriaus pavadinimo. „Piliečių ir atvirosios vyriausybės“ skyrius, na argi ne žavingai skamba? Tik susirašinėdamas, o reiškia sutikęs su primestu sveikatą alinančiu žaidimu, pilietis gali sužinoti, kad mūsų vyriausybė ATVIRA. Hmmm, kažin ką reiškia tas atvirumas? Gal, kad vyriausybė planuoja visus piliečius, bandančius apginti savo teisėtus interesus, ateityje atvirai pasiųsti po velnių? Nes tokių požymių matosi perskaičius kad ir vakarykštį Dano NAGELĖS straipsnį <Privatus turtas būtų atimamas viešiau>Respublikoje“. Ir čia negaliu neprisiminti savo senėlesnio straipsniuko apie po raštais “mėtytu”, pakankamai cinišku užrašu “Tikime laisve”. Jame išreiškiau nusistebėjimą šia sąvoka, siuntinėjama piliečiams po raštais, kaip sudėtine atsakymo į paklausimus dalimi. Gerokai pasipiktinęs kėliau klausimą kokia gi laisve tiki Lietuvos valdžios institucijos? Ar tik ne laisve savivaliauti kaip tinkami? Tyla tada buvo, niekas niekaip tarsi ir nesureagavo, bet… vis tik sureagavo, nes netrukus pradėjau gauti raštus su kitokiu logotipu ir pakankamai mįslingu užrašu „Laisvės liepsna“. Tada pagalvojau, kad jau kažkieno laisvė ėmė liepsnoti. Aišku, gyvendamas Lietuvoje tikrai mačiau, kad valdininkų laisvė vis dar neliepsnoja. Bet žmonių, eilinių piliečių, po truputį – taip. Šiandiena, kaip matome, laiškai ateina jau ir be šio „svarbaus“ atributo. Gal susiprato, kad nereikia gyventojų erzinti? O gal nusprendė, kad tai žmonių laisvė jau suliepsnojo? Bet ne, jei taip vyriausybė mano, tai klysta. Jau vien Klonio gatvės įvykiai rodo, kad ne žmonių laisvė suliepsnojo, o valdžios dantys ėmė atšipinėti.

Na, paskaitykime toliau ponios Vidos atsakymą. Pirmoje 14 eilučių pastraipoje išsakyta viena mintis – Ministro pirmininko tarnyboje užregistruoti raštai turi teisę būti perduoti nagrinėti pavaldžioms institucijoms. Valio, gerbiamieji, nagrinėkite, aš neprieštarauju. Nagrinėkite kaip naujieną, kaip problemą ar dar kokiu aspektu. Aš gi pretenzijos dėl to nekėliau. Ir ant savo rašto nebuvau uždėjęs „grifo“ – VISIŠKAI SLAPTAI. Tačiau buvau užrašęs, kad savo raštą adresuoju “ASMENIŠKAI“ Premjerui. Tad ir kanclerio klausiu tik vieno dalyko – „noriu sužinoti ar ministras Pirmininkas jį skaitė asmeniškai ir ar jo nurodymu šis mano raštas persiųstas ŽŪM.“ Į antrą klausimo dalį tarsi ir atsakyta: ne premjeras nurodė, o pasinaudota sau susikurtu įstatymu [atrodo nesuklysiu manydamas, kad 2009 metais premjeru jau buvo A.Kubilius?]. O ar jis skaitė?

Antroje pastraipoje sužinome, kad ŽŪ ministerija paprašyta „<…> apie nagrinėjimo rezultatus informuoti (mane) bei Ministro pirmininko tarnybą. Gauta informacija <…> bus perduota ir Ministro pirmininko sekretoriatui“. Iš čia aiškėja, kad vyriausybėje funkcionuoja tarsi dvi, tarpusavyje mažai susijusios tarnybos – Ministro pirmininko tarnyba ir Ministro pirmininko sekretoriatas. Ką gi, pasitelkus logiką panašu, kad tarnyba veikia labiau savarankiškai, o sekretoriatas, matomai, kasdieniškai susijęs su premjeru. Puiku, reškia ŽŪM atsakymas [išvada] pasieks bent jau premjero duris. Tik ar prasivers jam? Nes iš tolo stebint galima pagalvoti, kad ten kokia nors sekretorė ir vėl gi pati nuspręs ar verta A.Kubiliui vargintis dėl kažkokio piliečio Matelio keliamo klausimo… O vis tik atsakymo aš lauksiu ne iš ŽŪ ministerijos, nes jos padalinys – NŽT man jau yra atsiuntęs menkavertį ir absurdišką atsakymą, o iš premjero. Nes noriu būti tikras, kad jis ASMENIŠKAI žino apie neteisybę, kurią daugelio per okupaciją nukentėjusių piliečių atžvilgiu, jo parašu įteisino LR Vyriausybė… Nes tai faktorius, kuris dabar moderniškai vadinamas reitingu. Ir jis laikytinas tiek paties premjero, tiek ir visos jo vadovaujamos Konservatorių partijos.

Trečioje pastraipoje matome švelnų kaltės dėl žmonių mulkinimo ir apiplėšimo suvertimą Žemės ūkio ministerijai. Gal būt, nežinau, tačiau mane pasiekusios žinios kitokios. Kažkodėl agentūra VBS mane informavo, kad tai Aplinkos ministerijos iniciatyva atliktas kompensuojamos žemės dydžio [liaudiškai sakant – netikėtai, daliai tautiečių – špygos atkišimas] sumažinimas nuo 20 iki 12 arų. Ir visai nedžiugina žinia, kad tai kolektyvinio darbo pasekmė. Nes kiekvienas mąstantis žmogus puikiai supranta, kad sveikatos apsaugos ministrui gali būti visai neįdomu ar kauniečiai gaus 20 ar 12 arų kančioje 20 metų lauktos žemės. Tad jis, kaip ir bet kuris kitas žmogus, šioje pozicijoje savęs paprasčiausiai gali neapsunkinti ir tik mechaniškai pakilnoti ranką kur yra kažkieno prašomas. Be to, esant tokiai tvarkai, kyla tam tikras įtarimas ar tikrai didi yra premjero pareigybė? Visame pasaulyje tai labai svarbi persona, nes ministras pirmininkas, tarsi tos šalies genijus, viską žino, kas vyksta jo valdžios plotuose. Pro garbų premjerą niekas nepraslysta nepastebėtas, jis taria galutinį žodį teisingai spendžiant visas socialines ir ekonomines bei panašias problemas. Kai kuriose valstybėse premjeras kur kas svarbesnis ir už prezidentą, nes tai žmogus asmenybė. Tikiuosi, netrukus sužinosime ką turime Lietuvoje…

O va paskutinioji, ketvirta pastraipa man kelia ir tam tikrą nusistebėjimą ir, gal, net pasipiktinimą. Ponia, o gal panelė V.Nagurnaitė, man maloniai paaiškina, kad aš galiu pasinaudoti Peticijų įstatymu ir parašyti peticiją, vardan to, kad vyriausybės „plika“ akimi matomi ir mano rašte jau detaliai išvardinti įstatymų ir Konstitucijos pažeidimai būtų pripažinti negaliojančiais. Atleiskite gerbiamoji Nagurnaite, bet ar Jūs suvokiate ką siūlote? Peticija geras dalykas, jei nori įteisinti kažkokį naują, visai ar daliai visuomenės svarbų teisinį aktą. Tačiau kam ji tada, kai aš jau viską išvardinau raštu premjerui? Tam , kad neįtinka rašto pavadinimas? Na jei jau taip, tai aš viešai pareiškiu, kad neprieštarauju, kad Jūs mano raštą Premjerui laikytumėte ne raštu o peticija. Regis visi puikiai suvokiame koks pasibaisėtinai niekingas ir valstybei beveik visada žalingas yra biurokratizmas. O jūs man siūlote rašyti peticiją… Ar tai ne biurokratizmas? Ar vyriausybėje dirba  robotai, kuriems reikia pateikti raštus tik pagal tam tikrus failus? O ar Jūs žinote koks sunkus darbas ruošti ir „stumti“ peticijas? Ar už tą milžinišką darbą man bus išmokėta premija ar atlyginimas? Tikriausiai po visų klaustukų sudėsite žodelius „NE“. Tada man belieka pridurti, kad aš, kaip ir visi LR piliečiai savo privalomų mokesčių tvarka, skiriu dalį lėšų vyriausybės išlaikymui. Vardan to, kad ji sklandžiai funkcionuotų ir tinkamai sureguliuotų mano ir visos tautos gyvenimą…

Be abejo, šis raštas tik mano minčių išraiškos grožinė forma. Vidai Nagurnaitei jau artimiausiu metu parašysiu oficialų raštą. Taip, kaip yra priimta civilizuotame pasaulyje. Tačiau skaitytojams biurokratiniai raštai tikrai vargu ar būtų įdomu, todėl pasistengiau išdėstyti situacijos absurdiškumą. Viliuosi, kad bent kažkam į užklydusiųjų į mano rašinukus, šis raštas atvėrė akis apie mūsų sistemos ydas. Tikiuosi, kad atsiras ir daugiau pasekėjų, kurie teisinėmis priemonėmis ir cenzūrine forma prabils apie kitus mūsų gyvenimo skaudulius. Nes kol kas visas gyvenimas sukasi tik peticijų lygmenyje. Pabaigai noriu padėkoti – Ačiū vyriausybei, kad man dar nesiūlo rengti referendumo.

Romualdas Matelis: Nors turime begalę darbo namuose, Vengrija mums labai svarbi

~+~+~Vengrija~+~+~  

Man tenka nemažai pasibarti su tais, kurie praradę viltį susitvarkyti gyvenimą Lietuvoje, imasi tuo labiau neįkandamo riešuto – užsienio politikos. Absurdas, kitaip nepavadinčiau tų paistalų, kuriuos skleidžia vis platesnis visuomenės ratas Lietuvoje. Ko tik neprisiklausysi sutikęs tokius minties galiūnus: pasaulio oligarchai barsto virš mūsų galvų NANO miltelius, sąmoningai nuodija mūsų maistą, kuria masinio naikinimo bakterijas ir t.t.

Tokie žmonės į vieną tarą suplaka visas pasaulio negeroves, jie, gal gyvenime nematę gyvo arabo, tvirtina, kad arabai nenorėjo jokios revoliucijos, kad pasaulio bankininkai susivienyjo iš visų žmonių atimti paskutinius pinigus, kad Genetiškai modifikuoti augalai sukels trečios žmonių kartos išsigimimą, o virš mūsų skraidantys lėktuvai neturėtų palikti balto dūmų pėdsako. Ir dar daug daug įvairiu pasakų galima prisiklausyti. Tik ar tai tikrai minties galiūnai? Deja, o gal – laimei, bet jie tik pervargę ir nualinti žmonės. Nes nei vienas iš jų neturi nei pasiūlymo ką daryti, nei žino kaip kovoti su savo išsigalvotomis negerovėmis. Tiesiog aimanos tapo jų kasdienybe.

Mano įsitikinimu, tokia tautos būsena labai patraukli vietiniams smaugliams. Tiems, kurie dėl ryškesnio lito ar euro gali už ribos pasiųsti bet kurį savo artimą; gi malonu, kai skriaudžiamieji savo bėdas mato ne juose, o kažkur anapus Atlanto. Taip galima ir toliau kurti įvairius dosniai pinigines tukinančius europrojektus, kurių niekada iš tikro niekas nevykdys, kelti kainas už paslaugas ir prekes ir niekas ant tavęs nepyksta, o netgi tave garbina, nes tu turtingas. O priešai? Priešai ir toliau mistiniai, įsitaisę Andų ar Himalajų olose ramiai griauna pasaulį. Gaila, kad nesu, kaip mano bendrapavardis Arūnas, režisierius. Pabandyčiau sukurti atitinkamą filmą, kuris gal kam atvertų akis.

Visada ir visiems sakiau: kol mūsų kiemas kupinas šiukšlių, nevalia eiti valyti didžiųjų miesto aikščių. Nes ir nepajėgsime, ir kvailai atrodysime. Užsienio politika mums turėtų rūpėti mažiausiai. Bent kol dar nėra jokio realaus okupacijos ar karinio konflikto pavojaus. O savo Tėvynę tvarkyti turėjome pradėti jau bent prieš dešimtmetį. Bet miegame dar ir dabar. Daugelis miegame.

Tačiau gyvenime būna ir išimtinų atvejų. Kartais kilnūs tikslai, o jei dar jie ir asocijuojasi su mūsų asmeniniu gyvenimu, sampratomis ir poreikiais, būna ne mažiau svarbiais. Gal net svarbesniais. Tokiu precedentu aš laikyčiau dabartinę Vengrijos situaciją. Tauta išreiškė savo valią nepriimti eilės jai primetamų nenormalaus gyvenimo įskiepių. Vengrai, visos tautos referendumu pakeitė savo nusenusią ir realijoms nebeatitinkančią Konstituciją, joje nurodydami kaip jie savo namuose nori gyventi. Ir ta valia, kadangi joje nėra jokių visuotinai pasaulio bendruomenėms grasinančių  požymių, turi būti pripažinta. Niekas neturi teisės nurodinėti tautoms ar valstybėms kaip jie turi laikyti rankose šaukštą, kokiu rašalu rašyti, kokiu laiku gyventi ir, tuo labiau, kokį turėti pagrindinį įstatymą. Bet nesu politikos analitikas, todėl toliau visa tai paliksiu kitiems. Mane žavi “Respublikos” ir Seimo konservatorių poelgis [nors tai laikau tik pirmu jų mano matytu geru darbu] Vengrijos klausimu. Dar labiau esu sužavėtas Nepriklausomybės akto signataro A.Patacko mintimis išsakytomis jau vakar. “Respublika” siūlo siųsti jiems savo mini peticijas, aš tam labai pritariu ir netrukus tai padarysiu. Tikiuosi, kad ir dalis mano skaitytojų permąstys ir pasielgs taip pat toliaregiškai savo ir savo tautos perspektyvos klausimu.

O toliau – kitų įrašų kopijos…

Respublikos” pilietinė akcija : MES SU VENGRAISnuotraukos (29)

Ar bus užgniaužtas Europos tautinis Atgimimas, prasidėjęs Vengrijoje? Tai priklauso nuo kiekvieno Europos gyventojo. O tai reiškia, ir nuo kiekvieno iš mūsų.

Su kuo tu asmeniškai esi?

“Respublika” kviečia Lietuvos žmones solidarizuotis su Vengrija. Visi 27 Europos komisarai šiomis dienomis tariasi skelbti ultimatumą dėl to, kad naująja Konstitucija tauta gina savo valstybingumą. Ketinama duoti vos kelias dienas atšaukti Vengrijos žmonių pasirinkimą. Kad vengrai atsisakytų savo Tėvynėje, kurioje šimtus metų gyvena, išlikti oriais, savo tradicinių vertybių besilaikančiais vengrais. Šią drąsią tautą ES bando palaužti. Paversti išskydusia, klusnia, betaute mase. Po to sektų kitų nacionalinių valstybių ir jų tautų eilė. Taip pat ir tų lietuvių, kurie iš visų jėgų stengiasi apginti tradicinę šeimą ir savo tautą nuo atviro išsigimimo.

“Respublika” palaiko tikrąsias demokratines vertybes, prisideda prie protestuojančiųjų ir klausia – ar sutinkame atsidurti nacionalines identifikacijas praradusiųjų katile? Raginame visus neabejingus tautiečius solidarizuotis su Vengrija, kad ji kovoje su globalistine ES ideologija neliktų viena. Mums duotos vos kelios dienos. Parašai su jūsų asmeniniais palaikymais bus perduoti Vengrijos ambasadai Vilniuje bei kitoms organizacijoms. Iš anksto dėkojame visiems neabejingiems.

Šiandien europiniame ginče susikibo dvi ideologijos: TAUTINĖ ir GLOBALISTINĖ. Visuomenė turi atsakyti pati sau: kas yra gėris ir kas yra blogis.

Gerai ar blogai atsisakyti savo valstybės nepriklausomybės?

Gerai ar blogai išparduoti savo žemes svetimiems?

Gerai ar blogai sunaikinti savo tautą vardan tuščio šūkio “būkime europiečiai”?

Gerai ar blogai paklusti niekieno nerinktiems “eurokomisarams”?

Gerai ar blogai nuolatos gyventi skolon savo vaikų sąskaita?

Gerai ar blogai gauti “judo sidabrinius” už nedirbamą žemę ar supjaustytus laivus?

Gerai ar blogai atiduoti svetimiems verteivoms pelnus už visuomenei svarbius resursus: šilumą, elektrą, vandenį, dujas, medikamentus, maisto produktus?

Gerai ar blogai, kai vienos šalys spausdina beverčius pinigus, o kitos turi už juos atidirbti?
Gerai ar blogai negaminti paprasčiausių daiktų ir iškelti gamybą į tolimas šalis, prarandant darbo vietas ir pajamas?
Gerai ar blogai dalyvauti karuose prieš kitas tautas vardan svetimų mums interesų?
Gerai ar blogai atsisakyti šimtmečiais susiklosčiusių vyro ir moters santykių?

Į daugelį šių klausimų VENGRAI jau atsakė balsuodami už naują savo Konstituciją ir sulaukė milžiniško spaudimo iš JUNGTINIŲ AMERIKOS VALSTIJŲ ir EUROPOS SĄJUNGOS. Iš vengrų reikalaujama PAKLUSTI SVETIMAI GĖRIO IR BLOGIO SAMPRATAI.

***
Jeigu tavo atsakymai į iškeltus klausimus VENGRIŠKI, o tai reiškia taip pat ir LIETUVIŠKI, pasirašyk po teiginiu:

AŠ PRITARIU VENGRŲ TEISEI PATIEMS SPRĘSTI SAVO LIKIMĄ!

Jeigu tu su mumis, atsiųsk savo parašu patvirtintą tekstą RESPUBLIKAI! A.Smetonos 2, Vilnius, arba el.paštu redaktorius@respublika.net

Vardas, Pavardė, Parašas

Prašau nurodyk savo miestą, kuriame gyveni, elektroninio pašto adresą ar savo telefoną

Šis tekstas su Jūsų parašais per VENGRIJOS ambasadą bus įteiktas šios šalies Vyriausybei.

“Respublikos” žmonės
~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

A.Patackas: “Europą naikina virusas” (49)

2012 01 17 03:00

Algirdas Patackas | respublika.lt nuotr.

Šventus šeimos ir tautos postulatus savo Konstitucijoje įtvirtinusi Vengrija įsiutino šiandieninius ES ideologus. „Kaip neįsiutins, jei tiek pastangų buvo įdėta siekiant ištrinti iš europiečių sąmonės pamatines krikščioniškąsias bei tautines vertybes, kuriomis rėmėsi pirmieji ES kūrėjai“, – interviu „Respublikai“ sakė Lietuvos nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Algirdas Patackas.

– Prieš du dešimtmečius lietuviai, Sąjūdžio vedami, stojo ginti per amžius
puoselėtų vertybių, ir dėl to sugriuvo net Sovietų Sąjunga. Šiandien mes
esame kitoje Sąjungoje, bet į pamatines vertybes kėsinamasi ir vėl, o
ginti jas tampa vis sunkiau. Kodėl?

– Kai griuvo Sovietų Sąjunga, buvo vieni iššūkiai, o dabar – kiti, daugiausia susiję su Vakarais, su ES ir su mūsų vidaus bėdomis, kurių mes anksčiau nematėme ar nebuvo progos jas pastebėti. Turiu galvoje ir tą tamsiąją, šešėlinę, lietuviškumo pusę. Tai, kad ji išaiškėjo, irgi tam tikra vertybė, nes kai žinai savo diagnozę, gali kažką daryti. O vengrai
jau parodė kelią.

– Vengrai savo naująją Konstitucija sudrebino supuvusius ES pamatus?

– Sugaišau visą naktį, kol suradau Konstitucijos tekstą anglų kalba. Jis yra tarsi slepiamas. Yra tik kritika į vienus vartus: viena publikacija neutrali, o 100 – prieš. Jau pasirodė publikacijos, nukreiptos prieš Viktorą Orbaną kaip asmenį. Tai senas metodas – jei negali įkasti ideologijai, apdergk jos skleidėjus.

Tokia reakcija rodo, kad vengrai padarė fundamentalų darbą. Ir ne tik pastatė į vietą bankus, „užlaužė“ teismus. Ko gero, tai vienintelė Europoje Konstitucija, kuri turi nuostatą apie gyvybės pradžią. Joje įrašyta, kad gyvybė, o teologiškai kalbant siela, prasideda nuo pat gyvybės pradėjimo momento. Antra, Konstitucijoje aiškia išdėstyta, kad santuoka sudaroma tik tarp skirtingų lyčių asmenų. Tai krikščioniška ir apskritai visų esminių religijų nuostata, užkertanti kelią homoseksualų santuokų įteisinimui.

Politinėje srityje svarbus yra pavadinimo pakeitimas – nebe Vengrijos Respublika, o tiesiog  Vengrija – tai rodo, kad bus kuriama tautinė valstybė. Bet vengrai neišsižada parlamentarizmo. Neišsižada jie ir ES, tik nuostata maždaug tokia: mes gyvename ES pilyje, bet turime raktą nuo savo kambarėlio ir prašom pas mums nedaryti tvarkos. Galime draugauti, bet jei pradėsite nurodinėti, kiek šaukštelių cukraus mums dėti į arbatą, nieko nebus…

Vengrų tauta vėl šauniai pasirodė, kaip ir 1956 m. pavasarį sukilusi prieš sovietų okupantus.

– Kaip manote, ar Lietuvai pavyktų pakartoti vengrų iššūkį?

– Reikia, kad tauta būtų tokia kaip vengrai. O jie yra karinga, vyriška tauta ir labiau vientisa nei mes. Aišku, ir palankių aplinkybių reikia. Jei rinkimuose gautume tokią daugumą, kaip Viktoro Orbano partija. Nes Konstitucijai pakeisti reikia mažų mažiausiai dviejų trečdalių balsų daugumos. Labai retai vienai partijai pavyksta tiek surinkti, o kai sueina į koalicijas, prasideda tampymaisi į šalis.

Mes Konstituciją pakeitėme 1992 m. Prieš paleisdami Atkuriamąjį Seimą, įkalėme paskutinę vinį į LTSR karstą. Dėjome daug pastangų, nes suvokėme: jeigu mes nepadarysime, paskui gali viskas strigti. O vengrams to padaryti nepavyko, ir jie gyveno su 1949 m. Konstitucija. Tiesa, vienu metu liberalai turėjo daugumą, ir turėjo galimybę, tačiau pritrūko politinės valios.

– Ko gero, politinės valios apginti pamatines vertybes trūksta ir mums. ES grasina Vengrijai įvairiomis sankcijomis, o mūsų politikai tyli tarsi vandens į burną prisisėmę.

– Mūsiškiai krikščionys demokratai yra Vengrijos valdančiosios partijos „Fidesz“ ideologiniai giminaičiai. Kalbinau krikdemus ir Tėvynės Sąjungos vadovybę, kad pareikštų jiems paramą kaip partijai. Regis, pritarimas yra. Šnekėjausi ir su ateitininkais, siūliau užmegzti ryšius su „Fidesz“ jaunimo organizacija. Vengrams reikia moralinės paramos prieš tuos, kurie smerkia ir grasina.

– Bijoma, kad ir kitose ES šalyse žmonės gali atsipeikėti?

– Labiausiai į akis krenta melas, kuriuo varoma prieš vengrus nukreipta propagandos mašina. V.Orbano partija kaltinama veikiant nedemokratiškai, bet yra atvirkščiai. Konstitucija įsigaliojo nuo sausio 1–osios, kai pasirašė prezidentas. Tai nebuvo joks netikėtumas, mat jos tekstas buvo paskelbtas dar prieš rinkimus. Dėl to, manau, Vengrijos žmonės ir išsirinko šitą partiją. Dabartinį Vengrijos lyderį V.Orbaną pažįstu asmeniškai. Tai yra tarsi Vytautas Landsbergis, tik 30 metų jaunesnis. Pagal mąstymą jis yra tikras sąjūdietis. V.Orbanas kelis kartus buvo premjeru, ilgai dirbo opozicijoje, bet sugebėjo išsilaikyti politinėse viršūnėse.

Kas svarbu – masoniška spauda apie tai nutyli – V.Orbanas yra apdovanotas Vatikano Šv. Grigaliaus Didžiojo ordinu. Jį įteikė popiežius Jonas Paulius II, nors V.Orbanas yra kalvinistas, tik žmona katalikė.

Jonas Paulius II ne kiekvienam politikui ordinus dalijo. Ir V.Orbano partija šiandien meta iššūkį visai liberalmasonijai, kuri įsiveisė ES.

Vengrai savo Konstitucija, kurios bendra kryptis yra tautiškai krikščioniška, grįžta į ES pradžią. Jie teigia, kad ES buvo įkurta krikščioniškais pagrindais. Iš tiesų trys politikos asmenybės, laikomos ES krikštatėviais, yra katalikai – Konradas Adenaueris, Robertas Šumanas (Robert Schumann) ir Alsidas De Gasperis (Alcide De Gasperi). Apie R.Šumaną mes dar žinome, o apie A.De Gasperį labai mažai. Jis buvo ES pagrindų architektas, Musolinio laikais  atsėdėjo fašistų kalėjime, paskui dirbo Vatikane bibliotekininku, kelis kartus yra buvęs Italijos premjeru, bet paties ES susikūrimo fakto 1957 m. jis nesulaukė. 1993 m. A.De Gasperiui yra užvesta beatifikacijos byla – jis gali būti paskelbtas palaimintuoju!

– Vadinasi, tie, kurie puola vengrus, sakydami, kad šie pamynė ES vertybes, gina išsigimusias vertybes?

– Būtent. Maždaug septintajame dešimtmetyje ES įvyko vidinis maištas, liberalai išlindo kaip žiurkės ir užėmė aukštas pozicijas ES valdyme. Mudu su Letu Palmaičiu esam parašę apie tai knygą „Kas ir kada pagrobė Europą“ – knygynuose dar galima rasti.

– Kas, jūsų įsitikinimu, tai padarė?

– Kalbant krikščioniškais terminais – antikristinės jėgos. Dabar viena iš jų vėliavų – genderizmas (angl. gender – lytis). Jos veikė ir prieš Antrąjį pasaulinį karą, bet lindėjo šešėlyje. O paskui 7–ajame dešimtmetyje išplito tarsi visa graužiantis virusas. Jie turi savo metodus, kaip iš lėto, atsargiai užimti naujas pasaulėžiūrines teritorijas, žmonių sąmones. Pradeda nuo vyrų ir moterų lygių teisių, paskui plečiasi toliau ir giliau, skleisdami toleranciją nuodėmei bei ydai, ir nepastebimai pereina prie sveiku protu nesuvokiamo priešiškumo šeimai, religijai ir dorai. Tada išlenda į viešumą savo iškrypėliškais paradais.

O dabar jie jau prieina prie įstatymų leidybos ir represinių priemonių. Pavyzdžiui, Vokietijoje, dabar į kalėjimą už tokius pažeidimus, kaip homoseksualo pavadinimas pederastu, pakliūva daugiau žmonių, nei vadinamojoje demokratinėje Vokietijoje sėdėjo už pasipriešinimą komunistiniam režimui.

–    Dėkui už pokalbį.

Kalbėjosi Alia Zinkuvienė

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

REZOLIUCIJA

DĖL VENGRIJOS SUVERENUMO IR LAISVO APSISPRENDIMO

2012 sausio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimas,

gerbdamas vengrų tautos išrinktų atstovų suverenų ir visiškai teisėtą apsisprendimą pakeisti dar 1949 m. komunistinio režimo valdymo metais priimtą konstituciją, vengrų tautos laisvę kildinant iš didvyriškos 1956 m. revoliucijos ir taip nutraukti ryšį su svetimo okupacinio režimo prievarta primestu palikimu;

prisimindamas daugiau kaip 14 milijonų aukų, kurias nacistiniai ir sovietų režimai nužudė pačiame Europos viduryje, ir pabrėždamas, kad naujoji Vengrijos Konstitucija skelbia senaties netaikymą nusikaltimams žmoniškumui, kurie buvo įvykdyti prieš vengrų tautą ir Vengrijos žmones  nacionalsocialistinių ir komunistinių  diktatūrų metais,

suprasdamas Vengrijos Konstitucijoje įtvirtintą siekį puoselėti vengrų kultūrą ir unikalią kalbą kaip indėlį į suvienytos Europos įvairovę,

remdamas Vengrijos Konstitucijoje įtvirtintą siekį puoselėti tradicines vertybes, o šį naujai priimtą pagrindinį įstatymą vertinant kaip praeities, dabarties ir ateities vengrų susitarimą,

akcentuodamas, kad naujoji Vengrijos Konstitucija gina iš vyro ir moters laisvu apsisprendimu sudarytos santuokos kylančią šeimą, laikydama  ją valstybės ir tautos pagrindu,

konstatuoja, jog šiuolaikinėje Europoje vykstanti tradicinės bendruomenės ir šeimos sampratos kaita kelia rimtus iššūkius nacionalinių valstybių suverenumui,

pabrėžia, kad Europos integracijos procesas negali kėsintis į nacionalinės valstybės pamatus, o turi skatinti tautų ir kultūrų susikalbėjimą, pagarbą viena kitai ir padėti joms siekti gerovės, o ne primesti nepriimtinus ir Europos tautoms svetimus gyvenimo principus,

teigia, jog Europos integracija negali būti nukreipta į dirbtiną Europos valstybių ir tautų socialinę ir kultūrinę niveliaciją,

rekomenduoja Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos Prezidentui vadovautis šiomis nuostatomis ir griežtai nepritarti viršvalstybinių Europos Sąjungos institucijų ar atskirų ES valstybių narių iniciatyvoms riboti vengrų tautos suverenumą išlaikyti  tas Vakarų šalių socialines normas ir praktikas, kurios jiems atrodo vertingos ir kartu atmesdami tai, kas savarankiškai valstybei ES narei nepriimtina.

SEIMO PIRMININKAS

Teikia:

Paulius Saudargas

Mantas Adomėnas

Vitas Matuzas

Valentinas Stundys

Petras Luomanas

Justinas Urbanavičius

Kazimieras Kuzminskas

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė

Česlovas Vytautas Stankevičius

Julius Dautartas

Egidijus Vareikis

Jonas Šimėnas

Saulius Stoma

Vaidotas Bacevičius

Pranas Žeimys

Rimantas Jonas Dagys

Stasys Šedbaras

Danutė Bekintienė

Arimantas Dumčius

Evaldas Jurkevičius

Rytas Kupčinskas

Agnė Bilotaitė

Edmundas Pupinis

Arvydas Vidžiūnas

Vida Marija Čigriejienė