Archive for the ‘Valstybės įmonė’ Category

R.Matelis: Nepriimti gamtos dovanų – nedovanotina klaida. Apie skalūnines dujas

Gaz balionas220p

Kartais atsiranda tokių kvailų diskusijų, į kurias labai nesinorėtų įsijungti. Nes jos paprasčiausiai alina. Jaučiasi, kad tavo oponentas ne diskutuoja, o dirba. Ir dirba už solidų atlygį, tad, kai pagalvoji, o kam gi tau kištis į tokias, atseit, diskusijas? Deja, bet tokios temos, dažnai būna labai rizikingos. Rizikingos visai mūsų tautai arba Lietuvai apskritai. Jose, be jokios abejonės, kaip ir šaltojo karo laikais, susigrumia Rytai ir Vakarai, o mes, tie, kurie bandome vadovautis tik savo sąžine, norim to ar nenorime, tampame eilinėmis pieškomis šioje be galo didelėje šachmatų lentoje.

Ne, jokiu būdu nenoriu, o ir negaliu apkaltinti parsidavimu už pinigus visų tų, kurie pakankamai aktyviai pasisako prieš skalūninių dujų išgavimą Lietuvoje. Tikriausiai 4/5 iš jų, nuoširdžiai patiklūs žmonės, todėl jau žengia paskui tuos slaptuosius profesionalus, kurių užduotis Lietuvą ir ateityje palikti paprasčiausia bomže gausiame pasaulio valstybių sąraše.

Būdamas tikrai visa širdimi atsidavęs savo tautai, jos istorinės šlovės puslapiams ir viltims į šviesią ateitį, aš visada gyvenime viską stebiu tarsi bešališkai, tarsi nepriklausyčiau niekam, o visa kas vyksta aplink mane, matyčiau per televizijos ekraną. Taip kur kas lengviau rasti tiesą, o tada jau ir susiformuoti savo nuomonę. Tokiu metodu stebiu mane supantį pasaulį jau didžiąją savo gyvenimo dalį, todėl savo liūdesiui, esu jau seniai priėjęs išvados, kad dauguma mane supančių žmonių paprasčiausiai nenori mąstyti ir visada mieliau renkasi svetimą, eksportuotą nuomonę, kurios priėmimą kaip savą sąlygoja paprasčiausiai primityvūs kriterijai: va tas ar anas labai turtingas, reiškia už mane žymiai protingesnis, reiškia jo tai jau neapgausi, o jo nuomonė yra teisingiausia.

Dujos yra giliau už vandenį

Bet ne apie motyvus sėdau rašyti šį kartą. Ir ne mane supančius žmones aptarinėti. Manau, kad ilgiau tylėti nebegaliu, nes absurdo nuostatos, kurios jau “įsodintos” daugeliui tautiečių mūsų galimai turimų skalūninių dujų klausimu, tampa pavojingomis visiems mums. Patikėk, mielas skaitytojau, vandenį, kaip ir tu, geriu ir aš. Ir geriu jį tokį pat švarų, nors niekada nepirkau jokių vandens filtrų ir nesiruošiu to daryti ateityje. Tegul filtrai lieka lengvatikiams ir tiems, kurie iš to užsidirba didelius pinigus. O man rūpi tie, kurie arba jau tapo benamiais, arba artimoje ateityje gali nepelnytai papildyti jų gretas. Nes nekontroliuojamos mūsų šildymo kainos veda mus tik šia ir ne jokia kita kryptimi. O pasipriešinti tokiai padėčiai, bent iki šiandiena nelabai ir galėjome. Nes esame plikablauzdžiai [teatleidžia man tie, kurie save laiko bent jau pasiturinčiais], žmonės, neturintys nei savo aukso klodų, nei deimantų, nei jokių kitų naudingųjų iškasenų. Maža to, skirtingai nuo kokio nors po palme nuolat snaudžiančio afrikiečio, kuriam pati gamta laikas nuo laiko iš medžio viršūnės numeta kokį nors ananasą ar kokosą, mes neturime ir gausiai augmenijai palankaus klimato. Nuo išnykimo mus tegelbėja viena  adaptacija, kurios pasekmėje net ir per trumpą vasarą mūsų valstiečiai sugeba užauginti šiokį tokį daržovių ir grūdinių kultūrų derlių. Ne tik sau, bet ir mums, broliams iš miestų. Na ir dar kokį paršiuką ar karvytę užaugina. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kai atsivėrė valstybių sienos ir jos įveikiamos lėktuvais, o ne raišu arkliuku, pinigų srautai keliauja nepalyginamai greičiau, o mus, nuolatinius biedniokus [nekalbu apie atskiras personas – išimtis iš taisyklių] vis labiau į neviltį varo jau vien vaizdai, stebint tegul ir eilinius vakarų turistus, ką jau bekalbėti apie magnatus iš stambių vakarų korporacijų… gaz ugnis37

Ir tikrai nesuklysiu, kad ir mes norime gyventi padoriai, naudotis tokiomis galimybėmis, kurias paprastai turi bet kuris civilizuoto pasaulio atstovas. Ne kas kita, o būtent ši priežastis jau baigia sunaikinti visą mūsų tautą, kuri ieškodama geresnio gyvenimo, ko blogo visam laikui išsiblaškė po geresnį pasaulį. Mes galime save apgaudinėti teiginiais, kad dauguma jų sugrįš, galime dumti patys sau akis, tvirtindami, kad dauguma iš jų bėgo nuo mirties iš bado, tačiau pagrindinė masė išvyko ne dėl tokios jaudinančios priežasties – paprasčiausiai, jie, kaip ir visi normalūs žmonės, norėjo gyventi geriau, o to noro įgyvendinimui, jiems ir ryžto pakako.

Nors nesu pavyzdingas krikščionis, o greičiau tik formalus katalikas, vis tik tikiu į jėgas, kurios sukūrė žmoniją ir gal būt net kartkartėmis pakoreguoja mūsų gyvenimus. Todėl manau, kad Kūrėjas galimai nutarė pametėti mums gelbėjimosi ratą: atvedė prie žinios, kad ir mūsų, ne tik išrinktųjų žemės gelmės turi didžiąją išsigelbėjimo paslaptį – skalūnines dujas arba naftą. Tačiau nenorėkime, kad jis už mus ją ir išgavinėti imtų. Toliau eilė jau mūsų proto ir darbo vienybei, tačiau čia pat piestu stojasi ir kitos jėgos. Tai tos jėgos, kurios bijo prarasti iki šiol turėtą menkavertį vergą, kuris va, – ėmė grasinti tapti tokiu pačiu kaip ir jie. Suprantama, tokia padėtis negali tenkinti tų, kurie manosi visam laikui esantys aukštesni visa savo esybe. Kitaip niekaip nepaaiškinama kova už skalūninio aukso palikimą žemės gelmėse.

Kaip atpažinti tuos, kurie klysta natūraliai, patys prieš savo valią ir kaip tuos, kurie „ardosi“ pagal užsakymą? Tikslaus atsakymo nežinau, o rašydamas netiksliai, galėčiau nepelnytai įskaudinti gerus žmones. Todėl susilaikysiu nuo tokių rekomendacijų ir aprašysiu tik atskirus antiskalūnininkų mėtomų „argumentų“ požymius. Visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kad į šią kovą suplakta du skirtingi dalykai: galimybė Lietuvai įgauti didelį energetinį, o reiškia ir politinį nepriklausomumą ir kai kurių valdžios atstovų pastangas atiduoti dujų gavybą Lietuvoje amerikiečių kompanijai „Chevron“. Atkreipkite dėmesį – dar nėra jokio kontrakto su šia kompanija, o norint gąsdinti tautiečius, kai kuriuose straipsniuose jau rašoma, kad tai kompanija „Chevron Lietuva“! Tikrai meistriška manipuliacija žmonių jausmais. Ir platinama egzistuojanti ir gal net visai šviežiai sukurta medžiaga apie tos kompanijos antžmogiškumą iš viso pasaulio. Bet palaukite – o ko gi verta tokia medžiaga? Man regis, tik surūdijusio skatiko. Ji teparodo, kad pasaulyje yra nemažai vietų, kur žmonės gyvena tikrai demokratinėmis sąlygomis ir turi teisę laisvai reikšti savo mintis, net jei jos menkavertės arba atstovauja tik kažkokios grupelės asmeninius interesus. Pažvelkime į Lietuvą… Klonio gatvės tragedija sutraukė didžiąją dalį tautos. Ir net savotiškai neformaliai ją suvienijo. Tačiau ne tokia jau maža garsiakalbių grupelė nuolatos atakuoja vieningus kovotojus už D.K. laimingą vaikystę. Ir jie rašo straipsnius, ruošia klipus, kuria internetinius tinklapius. Jokia paslaptis, kad analogiškai elgiamasi ir kitose pasaulio šalyse. Ir ne tik pedofilijos atvejais, bet ir kovojant prieš finansinius konkurentus. Ten, kur sukasi dideli pinigai, jokia problema pasisamdyti režisierių ir sukurti „meninį“ klipą, kurio paskirtis atbaidyti žmones nuo vienos ar kitos kompanijos. Tai daroma jau seniai, o tokie filmai, kai jie nebetenka prasmės duotojoje šalyje, eksportuojami į kitas pasaulio dalis. Pasiekia jie ir Lietuvą. Taigi kas gali paneigti, kad didžioji dalis nuo „Chevron“ tolyn bloškiančių filmų tėra viešųjų ryšių nešvarūs darbai?

Bet tiek to, nežinau nieko apie tą „Chevron“, todėl negaliu jos nei pulti, nei ginti. Gal gi ir tikrai ji labai negera kompanija. Man ji tiesiog neįdomi, nes ir aš jos jokiu būdu nenoriu įsileisti į Lietuvą. Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad aš išdrįsčiau lietuviams pasakyti – likite alkani ir sušalę, bet turimų žemės turtų nelieskite. Ir nebandykite gyventi normaliai, nes esate iš aukščiau numatyta kaip pažemintųjų tauta. Ne, mes esame pilnavertė tauta ir turime gyventi taip, kaip ir dauguma pasaulio civilizuotų žmonių. Tačiau kai tai rašau įvairiose laiškų grupėse, jų antiskalūniniai aktyvistai nei nenori girdėti tokių teiginių. Jų devizas vienas – Lietuva turi gyventi be savo energetinių šaltinių, kas reiškia, kad ji turi būti amžina išmaldų prašytoja. Aš su tuo nesutinku.

Nors jau eilę metų turime vis naujas, abejotino patikimumo ir savarankiškumo valdžias, tai nėra joks pagrindas manyti, kad ir ši, šiandieninė yra neįgali tautos klausimus spręsti protingai ir teisingai. Savaime suprantama, tautos patariamasis balsas reikalingas kiekvienai valdžiai, tačiau kaip bus toliau, jei kažkas manipuliuodamas tuo tautos balsu, jį siekia padaryti apgailėtiną? Aš be galo džiaugčiausi, jei ryt Vilniuje vyksiančio mitingo metu būtų kalbama apie tai, kad į Lietuvą nereikia įsileisti „Chevron“. Ir nors ką tik rašiau, kad nežinau ar ši kompanija gera ar bloga, vis tiek manau, kad jos įsileisti čia nereikia. Lietuva yra Valstybė, o ne kokia nors Lauručių kaimo seniūnaitija. Mes neprivalome žvalgytis nei į vieną užsienio valstybę, nes turime savas galvas, savus protus ir… veikimui laisvas rankas. Nors, suprantama, visada naudinga matyti ir tai, kas vyksta užsienyje. Tegul man kalba kas ką nori apie Norvegiją ir jos išgaunamus žemės turtus, tačiau aš esu tikras, kad ten žmonės laimingi, kad jų gelmių auksas realizuojamas. Ir tai įrodo ne tik tai, kad bene kas ketvirtas tautietis emigruoja būtent į šią šalį. Pagrindiniu to rodikliu norėčiau laikyti tą faktą, kad Norvegija iki šiol nėra Europos sąjungos šalis. Ką tai parodo? Ogi tai, kad ji finansiškai apsirūpinusi taip puikiai, kad jungimasis į Europos struktūras jai būtų vien nuostolis. Gaz objekt ctures-2

Bet nepulsiu propaguoti šios skandinavų šalies, nes man ji vis tiek nėra joks idealas. Jau vien dėl šalto klimato aš niekada nenorėčiau gyventi šiaurėje. O ir vargu ar jų pasirinktas kelias naftos išgavimo erdvėje pats teisingiausias. Spėju, kad ne. Spėju, kad ir jiems savo laiku koją pakišo skubėjimas. Rusai turi gerą patarlę: „поспешиш – людей несмешиш [Jei pernelyg skubėsi – tai tik žmones prajuokinsi]“. Mes kartą jau prajuokinome. Kalbu apie laiką, kai Gedimino Vagnoriaus vyriausybė skubėjo išpardavinėti visą iš TSRS perimtą turtą ir tai darė arba nepragalvojusi visų įmanomų situacijų. Būtų liūdna jei taip pasielgtų ir dabartinė valdžia, tačiau tikėkimės, kad patirties jai pakanka.

Link ko suku? Ogi link visai paprastos ir nesudėtingos išeities. Mes neturime įsileisti užsienio kompanijų skalūninių dujų išgavimui. Mes turime kurti savo valstybinę kompaniją, kuri pradės eksploatuoti mūsų skalūnines dujas. Ir nereikia baidytis žodžio VALSTYBINĘ. Šių dujų gavyba tokia pat svarbi kaip ir pensija, sveikatos apsauga ar kitos valstybės garantijos, teikiamos kiekvienam be išimties žmogui. Tai strateginė mūsų valstybės sritis, todėl turi būti valstybės rankose. Ir valstybė čia turi būti ne mažiau ryžtinga, kaip ir karinės intervencijos atveju. Mitingai uždrausti dujų gavybą Lietuvoje yra absurdiški, o į juos rinksis daugumoje tie, kurie nutolę nuo savarankiško mąstymo. Ir jų teiginiai apie iš lietuvių atimamą geriamąjį vandenį yra nei juokingi, nei brandūs. Lietuva, visų pirma, jau mažai geria gruntinį vandenį – šuliniai eksploatuojami vis mažesnėje vienkiemių dalyje, o vandentiekiai naudoja upių vandenį, kurį valo ir tiekia mums. Tačiau tai, suprantama, nėra argumentas, jei manytume, kad požeminiai vandenys po Lietuva iš tiesų taps nuodingi. Bet netaps, tai nei teoriškai nėra įmanoma. Žinoma, tam tikra teritorija, tam tikram laikui užsiteršti gali. Gali ir šuliniai tam tikram laikui tapti nebeeksploatuotini, tačiau turint tinkamą technologijų kontrolę, tokios avarijos ne labiau tikėtinos, kaip ir lėktuvų kritimas ar traukinių susidūrimas.

Baigdamas šį straipsnį, noriu apibendrinti savo mintis. Teisinga yra kova tiek prieš „Chevroną“, tiek ir prieš bet kurią kitą užsienio korporaciją, kai kalbama apie ilgalaikės eksploatacijos sutarties pasirašymą ir toleruotina gal būtų nebent dalinio dalyvavimo junginys, jokiu būdu iš valstybės rankų neišleidžiant kontrolinio akcijų paketo. O tiesiausias ir teisingiausias kelias būtų sukurti savo, lietuvišką dujų gavybos įmonę į ją pasitelkiant įgudusius užsienio specialistus. Jei jau Andriaus Kubiliaus vyriausybė sugebėjo milijonus pažerti kažkokiam šveicarų bankų administravimo „genijui“, tai šiai sričiai specialistams gailėti gero atlygio nevaliaGaz objekt 15_4 Ir tada užvesime nuosavą ir galingą gavybos mašiną, kas neabejotinai leis atsitiesti Lietuvos žmonėms. O to pasekoje gyventi oriai ir garbingai.

Lietuvos Hidrometeorologijos centras. Prie Aplinkos ministerijos?

Kartas nuo karto vėl ir vėl pasigirsta “protingųjų” politikų balsai: reikia privatizuoti Lietuvos paštą, Lietuvos geležinkelius, vandentiekį, elektros tinklus ir t.t. Nors atsiprašau, neturėjau žodžio PROTINGŲJŲ rašyti kabutėse. Tai iš tiesų protingų žmonių pasiūlymai, nes šios įmonės jiems patiems, per tarpininkus arba otkatų forma neštų milžiniškas pajamas. Tik tauta nuo tokių veiksmų taptų jau net nebe trečiojo, o ketvirtojo pasaulio šalimi. Todėl tokius veiksmus jau laisvai galima būtų prilyginti tautos mini genocidui… Bet šiuo metu šiais klausimais tylima, todėl nesiplėtosiu.

Kur kas įdomesnis klausimas kodėl niekas niekada net nebandė kelti klausimo dėl Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos privatizavimo? Nors anoks čia ir klausimas, savaime suprantama, kad niekas jos pirkti neįsigeistų: teikti gyventojams ir organizacijoms teisingą, o iš to išeinant – ir paklausią informaciją būtų sunkus, jei iš viso įmanomas darbas. Tad koks gudročius galėtų užsigeisti sunkiai uždirbamų pinigų? Gi kur kas paprasčiau yra žmones tiesiog reketuoti. O kai esi šiokioje ar kitokioje valdžioje, tai nėra taip jau sudėtinga. Va, didžiuosiuose, o ir ne tik, miestuose jau virš 10 metų renkami pinigėliai iš gatvėje sustojusių automobilių savininkų. Ir vėl atsiprašau – ne ne pinigėliai, o dideli pinigai. Ko blogo, išvedus valandos stovėjimo Lietuvos miestuose [mokamose zonose] vidurkį, už valandą gautųsi 4 lt. vieno automobilio mokestis. O jų stovi tūkstančiai, tad per dieną reketininkai [atsiprašau jau trečią kartą – miestų išsvajotosios savivaldos] susirenka tūkstančius, o per metus ir šimtus tūkstančių litų. Tiesa, gal oficialioji statistika būtų kuklesnė, bet argi tikrai visi pinigai deramai užpajamuojami? Bet ir tai palikime nuošalėje, nes… … šiandiena 8 val. ryto mano termometrai rodė -12 laipsnių šaltį!

Todėl grįžtu prie meteorologų. -12 laipsnių – tikra temperatūra, nes pas mane net trys lauko termometrai. Ir visi rodė vienodai. Vasarą, kai pasitaiko karšti orai, man patinka turėti jų daugiau, idant galėčiau žinoti kiek “ant saulės”, daliniame pavėsyje ir visai užtamsintoje zonoje. Bet ryte ir dar žiemą, jie visi praktiškai “pavėsyje”. O vakar tie patys aiškiaregiai informavo tautą, kad Kaune naktį bus -24 laipsniai. Absoliuti dezinformacija. Todėl klausimas labai paprastas – kam Lietuvai tokia valstybės tarnyba? Ar jie turi pareigą stengtis atspėti orą? Regis ne, nebent popierinę… Ar jie pajėgūs atspėti orą? Abejoju, bet negaliu tvirtinti nei taip, nei kitaip.

Niekam, net mažai išprususiam piliečiui ne paslaptis, kad valstybės tarnyba yra ne kas kita, o viena iš siurbėlių, kurios siurbia mokesčių mokėtojų pinigus. Nes šiaip jau – mūsų valstybė nėra pelno siekianti struktūra ir visas savo institucijas išlaiko mūsų surinktų mokesčių sąskaita. Tiesa, čia noriu atkreipti dėmesį, kad pavartodamas žodį siurbėlė, neturėjau tikslo nuteikti skaitytoją prieš bet kokias valstybės institucijas. Čia tik tiek, kiek tai alegoriškai leidžia susivokti pinigų įsiurbimo esmę… Siurbėlės, kaip žinia, kartais būna ir naudingos [medicinoje].

Aš jau daugelį metų praktiškai nebeklausau sinoptikų pranešimų. Nes man “makaronai ant ausų” nereikalingi. nordli_hazel_d Melagiai man tuščia vieta, tad net jei kada noriu pasilinksminti iš teikiamos informacijos, mieliau klausau būrėjų ar kokių nors ekstrasensų. Ten bent įdomu paanalizuoti kokias žmogaus psichologines savybes įsisavinę šie veikėjai, nes be jų jie niekada neiškiltų į tokias aukštumas, kokiose yra dabar. Jie atlieka tam tikrą darbą – kiekvieną horoskopą padaro savotiškai patrauklų ir kai kam gal tai net suteikia tam tikrą gyvenimo stimulą. Ant ekstrasensų ir pykti nėra taip labai ko, nes jie gi gyvena tikraisiais rinkos ekonomikos dėsniais ir netekę girdėti, kada kada nors būtų finansuojami iš biudžeto. O reiškia mano pinigas niekada nenuėjo į jų kišenę.

Tačiau kita vertus, jau seniai matydamas sinoptikų apgaules, aš dažnai pasikalbu su kitais žmonėmis šia tema. Ir, mano nuostabai, dalis jų yra atlaidūs šiai tarnybai. Jie paprasčiausiai man kartais sako: “O ar tu galėtum nusakyti rytojaus orą tiksliau už juos?” Gerbiamieji, kodėl turėčiau lygintis su jais ir vaidinti aiškiaregį? Toks nesu ir nepretenduotuoju, nors kartais orą nuspėju tiksliau už juos. Bet pabrėžiu – nuspėju, o už spėliones man niekas pinigų nemoka. Tad klausimas paprastas – o kodėl kažkam moka? Bet, žinant, kad lengvatikių turime ne tiek jau mažai, neteigiu, kad tokia tarnyba nereikalinga. Tebūnie ji, tačiau neturėtų likti išlaikoma valstybės.

Šiandieninės gausios technologijos bankininkystės ir informatikos srityse, tikrai neleistų pranykti meteorologams, jei jie taptų ūkiskaitinėmis įmonėmis. Privatizavus jas, jos netaptų net monopolijomis, o sėkmingai konkuruotų tarpusavyje. Norintys gauti informaciją apie orus ir siekdami ją gauti kuo tikslesnę, pasirinktų kuri iš jų patikima, o tie, kurie apie orus buria TARO kortomis, tikriausiai netrukus ir išnyktų. Jokio išradimo nepasakysiu, kad ateityje tokia informacija turėtų būti pasiekiama ją užsisakius SMS žinute arba internetu, suprantama, už tam tikrą mokestį. Žinant, kad konkurencija verstų ne tik tiksliau nustatinėti būsimą klimatą, bet ir įtakotų tokios informacijos kainą, akivaizdu, kad ta kaina nebūtų aukšta. O pinigai, išleidžiami nevykėlių tarnybai išlaikyti, LR Aplinkos ministerijos, kuriai šiandiena priklauso Hidrometeorologijos centras galėtų būti panaudojami kur kas efektyviau – detaliųjų projektų rengimui, aplinkos pasaugai, skalūninių dujų žvalgybai atsisakant užsienio kapitalo “pagalbos” ten, kur pelnas, jei toks ateityje bus, priklausytų lietuvių tautai. Nesiruošiu būti Aplinkos Ministro, Gerbiamo Valentino Mazuronio patarėju, nes tikiu, kad jo aplinkoje netrūksta protingų žmonių, tačiau šis pasiūlymas, tikiuosi, jei jis apie jį sužinotų, būtų jam įdomus.