Lietuvos Hidrometeorologijos centras. Prie Aplinkos ministerijos?

Kartas nuo karto vėl ir vėl pasigirsta “protingųjų“ politikų balsai: reikia privatizuoti Lietuvos paštą, Lietuvos geležinkelius, vandentiekį, elektros tinklus ir t.t. Nors atsiprašau, neturėjau žodžio PROTINGŲJŲ rašyti kabutėse. Tai iš tiesų protingų žmonių pasiūlymai, nes šios įmonės jiems patiems, per tarpininkus arba otkatų forma neštų milžiniškas pajamas. Tik tauta nuo tokių veiksmų taptų jau net nebe trečiojo, o ketvirtojo pasaulio šalimi. Todėl tokius veiksmus jau laisvai galima būtų prilyginti tautos mini genocidui… Bet šiuo metu šiais klausimais tylima, todėl nesiplėtosiu.

Kur kas įdomesnis klausimas kodėl niekas niekada net nebandė kelti klausimo dėl Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos privatizavimo? Nors anoks čia ir klausimas, savaime suprantama, kad niekas jos pirkti neįsigeistų: teikti gyventojams ir organizacijoms teisingą, o iš to išeinant – ir paklausią informaciją būtų sunkus, jei iš viso įmanomas darbas. Tad koks gudročius galėtų užsigeisti sunkiai uždirbamų pinigų? Gi kur kas paprasčiau yra žmones tiesiog reketuoti. O kai esi šiokioje ar kitokioje valdžioje, tai nėra taip jau sudėtinga. Va, didžiuosiuose, o ir ne tik, miestuose jau virš 10 metų renkami pinigėliai iš gatvėje sustojusių automobilių savininkų. Ir vėl atsiprašau – ne ne pinigėliai, o dideli pinigai. Ko blogo, išvedus valandos stovėjimo Lietuvos miestuose [mokamose zonose] vidurkį, už valandą gautųsi 4 lt. vieno automobilio mokestis. O jų stovi tūkstančiai, tad per dieną reketininkai [atsiprašau jau trečią kartą – miestų išsvajotosios savivaldos] susirenka tūkstančius, o per metus ir šimtus tūkstančių litų. Tiesa, gal oficialioji statistika būtų kuklesnė, bet argi tikrai visi pinigai deramai užpajamuojami? Bet ir tai palikime nuošalėje, nes… … šiandiena 8 val. ryto mano termometrai rodė -12 laipsnių šaltį!

Todėl grįžtu prie meteorologų. -12 laipsnių – tikra temperatūra, nes pas mane net trys lauko termometrai. Ir visi rodė vienodai. Vasarą, kai pasitaiko karšti orai, man patinka turėti jų daugiau, idant galėčiau žinoti kiek “ant saulės“, daliniame pavėsyje ir visai užtamsintoje zonoje. Bet ryte ir dar žiemą, jie visi praktiškai “pavėsyje“. O vakar tie patys aiškiaregiai informavo tautą, kad Kaune naktį bus -24 laipsniai. Absoliuti dezinformacija. Todėl klausimas labai paprastas – kam Lietuvai tokia valstybės tarnyba? Ar jie turi pareigą stengtis atspėti orą? Regis ne, nebent popierinę… Ar jie pajėgūs atspėti orą? Abejoju, bet negaliu tvirtinti nei taip, nei kitaip.

Niekam, net mažai išprususiam piliečiui ne paslaptis, kad valstybės tarnyba yra ne kas kita, o viena iš siurbėlių, kurios siurbia mokesčių mokėtojų pinigus. Nes šiaip jau – mūsų valstybė nėra pelno siekianti struktūra ir visas savo institucijas išlaiko mūsų surinktų mokesčių sąskaita. Tiesa, čia noriu atkreipti dėmesį, kad pavartodamas žodį siurbėlė, neturėjau tikslo nuteikti skaitytoją prieš bet kokias valstybės institucijas. Čia tik tiek, kiek tai alegoriškai leidžia susivokti pinigų įsiurbimo esmę… Siurbėlės, kaip žinia, kartais būna ir naudingos [medicinoje].

Aš jau daugelį metų praktiškai nebeklausau sinoptikų pranešimų. Nes man “makaronai ant ausų“ nereikalingi.  Melagiai man tuščia vieta, tad net jei kada noriu pasilinksminti iš teikiamos informacijos, mieliau klausau būrėjų ar kokių nors ekstrasensų. Ten bent įdomu paanalizuoti kokias žmogaus psichologines savybes įsisavinę šie veikėjai, nes be jų jie niekada neiškiltų į tokias aukštumas, kokiose yra dabar. Jie atlieka tam tikrą darbą – kiekvieną horoskopą padaro savotiškai patrauklų ir kai kam gal tai net suteikia tam tikrą gyvenimo stimulą. Ant ekstrasensų ir pykti nėra taip labai ko, nes jie gi gyvena tikraisiais rinkos ekonomikos dėsniais ir netekę girdėti, kada kada nors būtų finansuojami iš biudžeto. O reiškia mano pinigas niekada nenuėjo į jų kišenę.

Tačiau kita vertus, jau seniai matydamas sinoptikų apgaules, aš dažnai pasikalbu su kitais žmonėmis šia tema. Ir, mano nuostabai, dalis jų yra atlaidūs šiai tarnybai. Jie paprasčiausiai man kartais sako: “O ar tu galėtum nusakyti rytojaus orą tiksliau už juos?“ Gerbiamieji, kodėl turėčiau lygintis su jais ir vaidinti aiškiaregį? Toks nesu ir nepretenduotuoju, nors kartais orą nuspėju tiksliau už juos. Bet pabrėžiu – nuspėju, o už spėliones man niekas pinigų nemoka. Tad klausimas paprastas – o kodėl kažkam moka? Bet, žinant, kad lengvatikių turime ne tiek jau mažai, neteigiu, kad tokia tarnyba nereikalinga. Tebūnie ji, tačiau neturėtų likti išlaikoma valstybės.

Šiandieninės gausios technologijos bankininkystės ir informatikos srityse, tikrai neleistų pranykti meteorologams, jei jie taptų ūkiskaitinėmis įmonėmis. Privatizavus jas, jos netaptų net monopolijomis, o sėkmingai konkuruotų tarpusavyje. Norintys gauti informaciją apie orus ir siekdami ją gauti kuo tikslesnę, pasirinktų kuri iš jų patikima, o tie, kurie apie orus buria TARO kortomis, tikriausiai netrukus ir išnyktų. Jokio išradimo nepasakysiu, kad ateityje tokia informacija turėtų būti pasiekiama ją užsisakius SMS žinute arba internetu, suprantama, už tam tikrą mokestį. Žinant, kad konkurencija verstų ne tik tiksliau nustatinėti būsimą klimatą, bet ir įtakotų tokios informacijos kainą, akivaizdu, kad ta kaina nebūtų aukšta. O pinigai, išleidžiami nevykėlių tarnybai išlaikyti, LR Aplinkos ministerijos, kuriai šiandiena priklauso Hidrometeorologijos centras galėtų būti panaudojami kur kas efektyviau – detaliųjų projektų rengimui, aplinkos pasaugai, skalūninių dujų žvalgybai atsisakant užsienio kapitalo “pagalbos“ ten, kur pelnas, jei toks ateityje bus, priklausytų lietuvių tautai. Nesiruošiu būti Aplinkos Ministro, Gerbiamo Valentino Mazuronio patarėju, nes tikiu, kad jo aplinkoje netrūksta protingų žmonių, tačiau šis pasiūlymas, tikiuosi, jei jis apie jį sužinotų, būtų jam įdomus.

Matelis: Atspėkime mįslę. Kodėl per banką pigiau?

Jei Jums atsibodo Jūsų butas, automobilis ar norite pasikeisti savo turimą sklypą į kitą, natūralu, kad Jūs pasistengsite išplatinti savo sukurtą skelbimą. Tai galima padaryti, jį pateikiant laikraštyje arba įkeliant į tam skirtas internetines svetaines. Pakalbėkime apie antrąjį variantą, pabandykime jį įkelti į www.domo.plius.lt

“Atėję“ šiuo adresu mes turime šiam tinklapiui avansu susimokėti, o tam yra skirti trys būdai: internetinė bankininkystė, banko kortele arba SMS žinute iš savojo telefono. Mįslių nebūtų, jei visi trys būdai būtų lygiateisiai. Bet ne, jei norite papildyti SMS žinute iš savo telefono, turėsite sumokėti DVIGUBAI BRANGIAU! Ne 2, ne 3 ir net ne 10, o visu 100 % brangiau.

Akimirkai įsijauskime, kad esame domo.plius savininkai ar vadovai. Koks gi mūsų tikslas vystant šią veiklą? Manau, atspėjote visi – pagrindinis tikslas yra gauti maksimalų pelną. Kiek antraeiliai tikslai, tikriausiai, yra turėti gerą savo firmos vardą, įsigyti patikimų partnerių ir t.t. ir jokiu būdu neturėtų būti tikslas žongliruoti savo paslaugomis, t.y. vienokiam klientui pateikinėti vienokią sąskaitą, kitokiam – kitokią. Nebent jei tai galėtų sąlygoti tavo pelno dydį.

Kai bankai primygtinai siūlo gyventojams mokėti internetu, situacija suprantama: jie nori visus įpratinti susimokėti už bet ką internetu, kas jiems leis ir toliau siaurinti savo filialų tinklą, o reiškia – nebereikės mokėti už patalpas ir jų šildymą, bus galima atleisti į gatvę daugelį darbuotojų [kokie beviltiškai naivūs bankų padalinių operatoriai, siūlantys internetinę bankininkystę žmonėms – jie kertasi šaką ant kurios sėdi], o išlaidų sumažėjimas, suprantama, savininkams didins pelną.

Tačiau KAM skelbimų lentos savininkams ar vadovams reikia truks pliš pinigus gauti per banką – per kortelę arba internetinę bankininkystę?

Berods Lomonosovas nustatė, kad medžiaga iš niekur neatsiranda ir be pėdsako neišnyksta. Suprantama, jo epochoje dar nebuvo internetinių bankininkysčių ar kreditinių bei debitorinių kortelių, o tai gal būtų ir apie jas ką parašęs. Todėl savotiškai naują aksiomą bandau skurti  aš:

XXI amžiaus kapitalistai, be jokio suinteresuotumo nedaro nieko, tad jei jau jie ką nors padarė, reiškia turėjo tą tikslą.

Tad belieka paspėlioti. Man kyla kelios padrikos versijos, jas surašau, o Jūs, mieli skaitytojai, pasirinkite vieną iš Jums tinkančių atsakymų. Žinoma, jei turite savo versiją, parašykite ją…

1. Skelbimų portalų vadovai labai myli bankus, todėl besąlygiškai ir be naudos sau [o gal net atbaidydami dalį savo vartotojų] kovoja už bankų šviesesnį rytojų, skatindami savo vartotojus naudotis internetiniais mokėjimais.

2. Skelbimų portalų vadovai yra užkietėję kolekcionieriai ir renka ne bet ką, o mūsų esminius asmeninius duomenis [asmens kodus, sąskaitas ir t.t.]

3. Šių firmų vadai iš prigimties yra statistikos mėgėjai, todėl jiems įdomu kokių bankų paslaugomis labiausiai naudojasi jų klientai.

4. Kažkas iš pašalies jų paprašė surinkti tuos mūsų duomenis ir jie tai uoliai atlieka.

5. Iš naivumo. Tiesiog pamanė, kad tokiu būdu taps labai moderniška kompanija.

Na, o kol suksite galvas su šiomis mįslėmis, galite pasižiūrėti į žemiau esančias iliustracijas, kurios, gal dar aiškiau, nei mano straipsnelis parodo apie ką kalba eina…

============================================

============================================

Papildyti sąskaitą per elektroninę bankininkystę yra 2 kartus pigiau, nei trumpąja SMS žinute.

Sąskaitos papildymas pavedimu per banką internete

Suma : Lt (5 pliusai – 5 litai) Pasirinkite banką:

              

Atlikę apmokėjimą spauskite žemiau esantį mygtuką “Atnaujinti“.
Atnaujinti

Sąskaitos papildymas banko kortele

Suma: Lt (5 pliusai – 5 litai)

Jei norite gauti sąskaitą faktūrą parašykite laišką į finance@plius.lt nurodydami įmonės rekvizitus, apmokėjimo datą ir paskutinius 4 mokėjimo kortelės nr. skaičius

Pliusų sąskaitos papildymas trumpąja žinute (SMS)   Latvia

Norėdami papildyti sąskaitą, siųskite SMS žinutę numeriu 1679 su tekstu, esančiu lentelėje žemiau:

Žinutės žodis	Kaina	Pliusų suma
PLIUS1	2 Lt	1
PLIUS2	4 Lt	2
PLIUS3	6 Lt	3
PLIUS4	8 Lt	4
PLIUS5	10 Lt	5
PLIUS	10 Lt	5

Išsiuntę SMS paspauskite “atnaujinti”

R.Matelis: Jei tu už Gailių, reiškia verti Prezidentę? Apie “Karštojo komentaro“ konvulsijas

Tikriausiai smarkiai pavydėčiau žmogui, jei toks atsirastų, kuris puikiai susigaudo kas vyksta didžiojoje Lietuvos politikoje šiandiena. Bet tokių, vargu, ar yra. Tiesa, yra įvykių dalyviai, kurie atstovauja tam tikrus klanus ar bent jau interesų grupes ir neabejotinai žino ką daro. Kažkodėl manau, kad nei viena nei kita pusė nėra idealiai sterilios ir net nelabai gilinasi į tiesą. Daugeliui jų, atrodo, svarbu laimėti, nesigilinant į galimus padarinius. Nes pergalė vienaip ar kitaip atitiktų jų gerą perspektyvą. Bet atkreipkite dėmesį, rašau „daugeliui“, nes keletas tarp jų, mano manymu tikrai nuoširdžiai siekia pagaliau išvalyti Lietuvą nuo brudo, kurio jau prisikaupę iki ribos.

Šiame rašinuke nesistengsiu vertinti ar aptarinėti pagrindinių, vykstančio politinio uragano dalyvių. Nes tai man ir per sunku, ir galėčiau nugrybauti į lankas. Pasakysiu tik tiek, kad mano nuojauta sako, kad Seimo komisija, kuri prieš porą dienų užbaigė savo tyrimą dėl skandalo, susijusio su FNTT vadovų atleidimu, šį darbą atliko pakankamai kruopščiai ir principingai. Pasakysiu, kad manau, jog VRM ministras R.Palaitis šį kartą suklydo atleisdamas V. Gailių ir V.Giržadą. Ko gero suklydo ne todėl, kad pats manė juos esant negerais, nesąžiningais ar piktavaliais darbuotojais, o tuo labiau planų likviduoti „Snorą“  išdavikais, o todėl, kad pakluso balsui „iš anapus“, tai yra balsui tų jėgų, kurios jam pasirodė nenugalimos ir todėl jų paliepimus laikė nesvarstytinais, o vykdytinais. Žinoma, gal ne visi šiandiena gali būti absoliučiai tikri FNTT vadovų nekaltumu, tačiau man gyvenimo patirtis daug kartų yra įrodžiusi, kad tikrai kalti žmonės pajutę įkliuvę į keblią situaciją, paprastai suglaudžia sparnus ir tik kiek vėliau, viskam aprimus mažumėlę pasidairę, prasibrauna į gal mažiau tituluotus, tačiau ne mažiau pelningus postus. V. Gailius ir V.Giržadas ryžtingai stojo gintis, o tai yra viena iš būtinų principingų žmonių savybė. Manau, kad neklystu dėl jų padorumo.

Bet, kaip jau minėjau, nežinodamas tikros tiesos, neįsidrąsinsiu čia dėlioti savo išvedžiojimų apie pagrindines figūras kaip nedvejotinų aksiomų. Tuo labiau, kaip ir dažnai būna, šioje istorijoje man labai įdomu stebėti antrojo ir trečiojo ešelono figūras. Ir paspėlioti ar jie tikrai tiki tuo, ką garsiai propaguoja, ar tai tiesiog jų neišvengiama duona: kalbėti garsiai vien vardan to, kad būtų priimti į kažkurią komandą. Pakenčiama būtų dar jei šios figūros kalbėtų ne absoliutaus žinovo tonu ir neprieštarautų savo anksčiau skelbtoms „tiesoms“… Deja, matyt jau praeityje tie laikai, kai žmogus pagautas keitinėjant savo parodymus, mintis ar teiginius jausdavosi nemaloniai. Įsisavintos mums naujo gyvenimo „Demokratija“ normos, nebepaliko sarmatos jausmo dėl nestabilaus minčių dėstymo ir gal net priešingai – tai padarė juos „tvirtus“ it plienas nuomonių kaitaliojime.

Buvęs Klaipėdos prokuroras St.Stulpinas, man žinomas neseniai. Labiausiai iš laikraščių „Karštas komentaras“ ir „Laisvas laikraštis“. Minčių dėstymas šiuose leidiniuose man visada atrodė labai vertingas, nes tai tarsi disidentiškiausi Lietuvos leidiniai. O tokiems žmonėms aš dažnai jaučiu simpatijas. Todėl dar prieš porą savaičių buvau pasiruošęs St.Stulpiną užtarti bet kur ir bet kada. Juk tai žmogus, turintis gerą kalbos dikciją, nesvarbu net jei ta kalba parašyta popieriuje ar ekrane, o jo teiginiai atrodė kupini meilės skriaudžiamiesiems ar aplamai bet kuriam padoriam žmogui. Kai kuriose laiškų grupėse ar internetiniuose forumuose man teko pastebėti įgudusių teisininkų kritikos šio eksprokuroro adresu ir tokiais atvejais nepraleisdavau progos bent jau pareplikuoti, kad kalbėjimas prieš Stulpiną tiesiog negerbtinas ir kenkia pačiam rašančiajam. Bet… laikas mėgėjas kartais mus apstulbinti. Ir šiandiena jis tai padarė Stulpino asmenyje.

Tiesa, vienas reiškinys mane nustebino jau kiek anksčiau. Garsiojo vasario 22 d. mitingo dieną, ponas St.Stulpinas lankysis pas generalinį prokurorą D.Valį(?) Man tai pasirodė labai keista, nes iki tol buvau susiformavęs nuomonę, kad jis atleistas iš prokuratūros sistemos negrįžtamai. O ir savo pasisakymais „KK“ laikraštyje [kalbu apie „Karštąjį komentarą“, nors jau teko girdėti šią santrumpą vadinant „Kristinos kliedesiais“] jis greičiausiai turėtų būti persona non grata generalinio prokuroro kabinete. Gi sunku būtų suvokti, kad sakiniai „Jeigu generalinis prokuroras Darius Valys negali, nenori ar nesugeba savo pareigų atlikti tinkamai, tai jis turėtų nedelsiant pats atsistatydinti, nelaukiant kol tai privers padaryti tauta. Mes visi turime suprasti, kad dėl neatsakingų Vitalijaus Kondratjevo ir generalinio prokuroro Dariaus Valio veiksmų ar neveikimo teisėsauga atsidūrė aklavietėje, nes prieš vaiką negalima jokia prievarta“  (2012-02-16 10:38)  sukeltų D.Valio žavesį ir dėl to [nebe]prokuroras būtų priimamas neatlaukęs priklausančių metų eilėje.

Kiek vėliau sužinojau, kad tuo metu generalinis prokuroras priiminėjo gana didelę grupę nevyriausybinių organizacijų aktyvistų, todėl ta situacija jau nebeatrodė tokia keista. Nors… ar visi išėjo kartu, nežinau. Tiek to, gal ne taip jau ir svarbu man kas su kuo ir kaip draugauja ar bendrauja. Įdomiau – kodėl ponas St.Stulpinas ir vėl netikėtai pajuto didelę simpatiją generaliniam ir paskutinio meto jo kalbos tiesiog persunktos meile tiek D.Valiu, tiek D.Raulušaičiui, tiek ir kai kuriems kitiems teisės korifėjams, kurie iki šiol buvo minimi ne pačiais geriausiais žodžiais.

Tiesą sakant stebina ne tik St.Stulpinas. Savo netikėta pozicija stebina visa „KK“ redakcija. Vos ne visuose straipsniuose pasijuto jos spjūvis buvusiems ištikimiems bičiuliams komentatoriams, kas labai jaučiasi iš jų reakcijos komentaruose. Gal todėl daugelis komentarų pradėta blokuoti: pabandžius parašyti bent kokią nuomonę, iššoka „šelmiškas“ angliškas užrašas „Your comment is awaiting moderation. 2012-02-25 – 20:09“, kas reiškia, kad komentaras laukia cenzoriaus peržiūros. Mano keli pasisakymai taip ir nebeišvydo ekrano užsklandos pakėlimo. Na ir tiek to, tai buvo netgi stimulu rašyti pas save, o ne ten, kur esi nepageidaujamas… Redakcija ne tik nustojo žavėtis savo buvusia palaikymo komanda, bet net ir keistai veikti: visa kas susiję su V.Gailiaus ir V. Giržado bandymu išteisinti, ji pradėjo keistai traktuoti kaip Prezidentės vertimą. Ir niekam nevalia tuo abejoti. Jokių įrodymų pateikti ponios Giedrės laikraštis net nebando – tiesiog žinokite, mes žinome už jus geriau… Dar daugiau, žmonės imti gąsdinti, kad jei kas pabandytų tuo abejoti, reiškia jie automatiškai pritaria A.Zuoko ar A.Mockaus klanams. Keista, kažkaip ne tik niekas kitas negirdėjęs tokių versijų, bet net nedrįsta ką nors pasisakyti tokioje šviesoje. Todėl nori nenori, o peršasi negeras jausmas, kad vyksta kažkas labai jau asmeniško – atleistieji FNTT vadovai, truks plyš negali grįžti į savo postus. Panašu ir į senamadiškų mamyčių auklėjamąsias pamokėles vaikučiams – jei manęs neklausysite – tuoj ateis dėdė milicininkas ir jus išsives.

Ko gero kam nors gali kilti ir klausimas kodėl neliečiu šiame rašinuke garsios Lietuvos šachmatininkės Kristinos Apanavičiūtės. Gi ji pastaraisiais mėnesiais tokia aktyvi šio dienraščio rašytoja. Bet jei taip, tai atsakymas mano būtų vienas: būna reiškinių, kurių aprašyti jaučiuosi ne tik nepajėgus, bet ir nematau jokios prasmės. Jau minėjau, kad teko girdėti „Karštojo komentaro“ santrumpą KK vadinant Kristinos kliedesiais. Man tokia šifruotė labai priimtina, todėl ir atsakymas čia slypi –  na ar verta pradėti kalbėti apie tai kas yra absurdas? Kristina, manau niekas nepaneigs, savo mintis dėsto net dviejų trijų dienų tėkmėje mažiausiai dviem priešingomis kryptimis. Tai ji audringai palaiko D.Valį, tai ant jo… jau pila ne pačias poetiškiausias mintis. Tai ji piktinasi garsiaisiais teisėjais, tai juos aršiau už bet kokį Aro kareivėlį puola ginti. Ką galima dar komentuoti tokioje situacijoje? Tiesa, man ilgokai pamąsčius, kilo minčių… Ar tik nebus šachmatai čia viską sugadinę. Juk jie kas jais bent truputį žaidęs, puikiai žino: čia tu turi matyti ne tik savo ėjimus, bet ir visus galimus priešininko kelius. Tad gal Kristina prarado nuovokos jausmą kur šachmatai, o kur realus gyvenimas?

Laikas visagalys, regis dainavo Lukas su Virgilijum Noreika. Aš tikiu šiais žodžiais, laikas netruks išaiškinti kas slypi šiandiena po tokiu „pavydėtinu“ nestabilumu.

Ne mano straipsniai ta pačia tema:

1. Artūras Račas: “Stabas E.Kūris ir jo jovalas“

2. Aurimas Guoga: “FNTT pareigūnų atleidimo skandalas: kaip susigaudyti?“

3. 2012-03-11 d. papildau Algimanto Matulevičiaus 2012-03-10 d. pasakyta kalba Kauno mitinge

Prekyba poveikiu. Sudėtingas, bet įdomus naujadaras

Kartas nuo karto atsiverčiu savo pašto dėžutę į kurią gaunu įvairių institucijų pranešimus. Tarpe savo prenumeratos tiekėjų turiu ir STT, kurie atsiunčia viešumon platinamas naujienas.

Ir štai šiandiena, tarpe kitų laiškų, atsiverčiau žemiau perkopijuojamą žinią:

=====================================================

Kauno žemėtvarkos skyriaus projektų grupės vadovė įtariama piktnaudžiavimu ir prekyba poveikiu.
Sausio 25 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdybos pareigūnai sulaikė Valstybės įmonės Valstybės žemės fondas Kauno žemėtvarkos skyriaus projektų grupės vadovę L. U.

L. U. pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 228 straipsnio 2 dalis) ir prekybos poveikiu (BK 226 str. 2 d.).
Įtariama, kad L. U., siekdama turtinės naudos, iš pilietės už darbų atlikimą paėmė didesnę pinigų sumą nei nurodė sutartyje. Taip pat įtariama, kad ši valstybės tarnautoja, pasinaudodama savo pažintimis su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus darbuotojais, vienai pilietei už kyšį pažadėjo greičiau atkurti nuosavybes teises į iki nacionalizacijos turėtą žemę.
—
Užsisakyti STT naujienas galite http://www.stt.lt/

=====================================================

Na, žemėtvarkininkų sulaikymai ar areštai, nėra tokia jau didelė naujiena. Kur kas įspūdingiau sužinoti būna apie jų realų nuteisimą. Tad ir šioje žinutėje nebūčiau įžvelgęs nieko išskirtinio. Tačiau dėmesį atkreipė panaudotas naujadaras – PREKYBA POVEIKIU. Ar nuo šiol taip vadinsis kyšininkavimas?

~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~~

R.Matelis: Prekybininkai testuoja mūsų protą? Apie ‘R Kiosk’ siūlomas lėles

Prisipažinsiu – kai sumąstau parašyti kritinį straipsnį, tam būnu pilnai pribrendęs ir nerašyti tiesiog negaliu. O mintys tokiais atvejais liejasi laisvai. Tačiau šis kartas visiškai kitoks. Jau kelias dienas vis susimąstau kaip čia visa tai, kas sukasi galvoje aprašyti, nuo kurio galo pradėti? Nes ne tiek jau dažnai tenka rašyti apie absurdus.

Prieš pat Naujuosius metus, kažkodėl nutariau, kad reikia susimokėti mokesčius. Pasiėmiau dvi knygeles ir tiek pat sąskaitų ir atvykau į “R Kiosk“. Čia paprastai atlieku visus savo mokėjimus, nes čia pigiausia – po 0,40 lt. už kiekvieną įmoką. Apie šią norvegų firmą, po kurios vardu slypi ir buvusi lietuviška įmonė “Lietuvos spauda“, niekada nebuvau blogos nuomonės. Man čia visai patinka ir laikraštuką, ir cigarečių nusipirkti. Neretai paimu ir popierinį puodelį kavos, o tokiais atvejais man neretai pasiūlo ir kokį nors keksą ar roksą. Žodžiu šie kioskai atitinka mano skonį.
Taigi ir dabar atėjau su nemaža suma. Vien už dujas ir elektrą man šį kartą teko mokėti apie tūkstantį litų, o suskaičiavus grąžą pardavėja ėmė vynioti man lipdukų juostą. Tikrąja to žodžio prasme vynioti, nes kaip netrukus sužinojau, už įmokėtus 10 lt. duodamas vienas lipdukas. Taigi, man priklausė apie 100 tų lipnių popierėlių. Lipdukai, aišku, jau nebe naujiena. Juos dalina visur ir visi kas tik netingi – tiek Maximos, tiek Rimi, IKI ir kiti. Ir “R Kiosk“ juos jau pusmetį dalino, o už juos siūlė pirkti krepšinio kamuolius. Tačiau pastebėjau, kad šie dar nematyto apipavidalinimo, kaip dabar madoje sakyti – dizaino. Tad laukdamas tingiai pasiteiravau kokie puodai man bus siūlomi.

Atsakymas pranoko bet kokį mano skepticizmą tokioms akcijoms. Buvau tiesiog priblokštas kai man parodė lentynose sumestas skudurines lėles. Tokio meno, kokį pamačiau, aš, būdamas žmogus “ne prie meno“, neimčiau net už dyką. Na, jei net į rankas tokią dovaną įspraustų, pasijusčiau labai nemaloniai kvailai ir, tikriausiai nežinodamas ką į tai atsakyti, atatupstas išeičiau į gatvę ir tuoj pat imčiau ieškoti šiukšlių dėžės, kad kuo skubiau pabėgti nuo tokios nemalonios situacijos.
Tačiau tai dar ne viskas. Galutinai mane subalamutino pamatytos šių skudurėlių kainos. Jos siekė net 50 lt. Ir čia ne šiaip sau perkant, o kantriai renkant lipdukus ir juos vėliau [tikriausiai reikėtų su labai pakilia nuotaika ir iškilminga apranga] atsinešus į kioską įteikiant kaip įrodymą, kad esi lojalus klientas. Ar jau suspėjote įvertinti situaciją? Gerai tiems, kas čia moka mokesčius. O jei kas to nedaro [gi patiklieji moka internetu arba jiems mokesčius nurašo pagal debitorinę sutartį], tai už kiekvieną lipduką turėtų išleisti ne mažiau 10 lt. Ir tai daryti privalėtų net 30 kartų!!!

Būsiu atviras, tokiais atvejais aš imu mąstyti, kad nieko nebesuprantu šiame gyvenime. Ar gali atsirasti žmonių, kuriems šie absurdiški “meno kūriniai“ taip patiktų, kad jie leistų sau tokias išlaidas? Vis tik – R Kiosk tik kioskas, tad čia kad kažką nupirkti už dešimt litų, dar reikia gerai pamąstyti ką pirkti…

Ir kokios mintys sukosi pas tuos, kurie sugalvojo tokią akciją? Aš tai manau, kad kažkas užsakė tautos protinio potencialo patikrą. Kad kažkam labai įdomu kiek per visą Lietuvą atsiras tokių, kurie paprasčiausiai pasiduoda bet kokiais reklamai – jei siūlo, reiškia čia kažkas gero slypi. Pirksiu, kad neatsilikti nuo kitų. O kokia to pirkinio prasmė?