===========================================================
Julius VESELKA, Virgilijus NOREIKA, Kazys BOBELIS, Filomena TAUNYTĖ, Algimantas Jonas MARCINKEVIČIUS
===========================================================
Romualdas OZOLAS
Signataro Romualdo OZOLO netektis Lietuvai labai didelė. Ir tuo pačiu – skaudu pripažinti
===========================================================
===========================================================
Julius VESELKA
===========================================================
Apie netikėtai mirusį ilgametį parlamentarą Julių VESELKĄ nuo savęs nelabai ką galėčiau pasakyti. Nes man netekę gyvenime su juo pabendrauti. Vis tik neatsimenu nei vienos jo kalbos, kurią būčiau girdėjęs per TV ar radiją, kuri nepaliktų gero įspūdžio. Visada širdyje žavėjausi šiuo politiku, o šiame savo rašinukų skyrelyje tepasinaudosiu naujai atverta internetine svetaine Akcentai.Info Tiksliau – joje atspausdintu straipsneliu, kurį perkopijuoju žemiau. Tai darau vardan šios šviesios, visada motyvuotos asmenybės atminimo. R.M.
Julius Veselka: „Viskas yra laikina…“
Pirmadienio vidurdienį [2012 m. lapkričio 26 d.], Vilniaus centre, prieš pat „Žinių radijo“ laidos tiesioginę transliaciją, netikėtai sustreikavus širdžiai, staiga sukniubęs ir nuo kedės nukritęs 69-erių metų žinomas politikas Julius VESELKA, iš pilkos politikuojančiųjų masės išsiskirdavęs savitu humoro jausmu, aštriais, vaizdingais pasisakymais, impulsyviomis replikomis bei skandalingais pareiškimais, šį kart viešoje vietoje, tarytum, iškrėtė patį tragiškiausią savo gyvenimo „pokštą“ – pasitiko Amžinybę, taip ir nesuspėjęs atsakyti į laidos vedėjo Raigardo Musnicko pirmąjį klausimą – „Kaip gyvenate?..“
Regis, šį kartą juodoji giltinė su dalgiu atsėlino pačiu netikėčiausiu momentu, tačiau dabar mes galime tiktai spėlioti – ar velionio pasąmonėje užspausta nuojauta nepakuždėjo jam mažiau nei prieš dvi savaites nufilmuotoje LNK TV laidoje „Diagnozė Seimas“ su šypsena ištartus žodžius – „Viskas yra laikina“…
Ir dar vienas stulbinantis „sutapimas“, tiksliau – epizodas, kurį paliudijo Alfa.lt žurnalistas Tomas Dapkus, pirmadienį prieš pietus Gedimino prospekte, ties Gynėjų gatve sutikęs nuo Seimo į „Žinių radijo“ laidą skubantį Julių Veselką:
„Sveiki, pirmininke“, – pasisveikino žurnalistas, mat į Seimą išrinktam J. Veselkai buvo žadamas Ekonomikos komiteto pirmininko postas.
„Dar ne pirmininkas, čia dar visko gali būti“, – į pasveikinimą atsakė J. Veselka.
„Viskas bus gerai“, – patikino įkandin skubančiam politikui žurnalistas T.Dapkus. Seimas antradienį turėjo tvirtinti naujai išrinktus komitetų pirmininkus…
Turbūt nedaug kas žino, kad Vilniaus leidykla „Gairės“ visai neseniai 500 egz. tiražu išleido knygą – Juliaus Veselkos straipsnių rinkinį „PRARASTOJI LIETUVA“ anglų kalba – „LOST Lithuania“, kurią velionis ketino netrukus pristatyti užsienio šalių skaitytojams, surengęs tarptautinę spaudos konferenciją Naujosios knygos sudarytojas Adolfas Strakšys trumpai nusako leidinio esmę: „Tai žinomo Lietuvoje ekonomikos mokslų daktaro, Seimo nario Juliaus Veselkos giliai išmąstytas ir pagrįstas požiūris į Lietuvos ūkio pertvarką, atkūrus nepriklausomybę ir Sąjūdžio veikėjams stojus prie valdžios vairo. Už savo atvirai išsakytą poziciją jis dešiniųjų valdžios buvo pašalintas iš pareigų tuometinėje Ekonomikos ministerijoje, o vėliau iš ekonomikos ministrų kairiųjų vyriausybėje pasitraukė pats. Dauguma šio rinkinio straipsnių publikuoti Respublikos spaudos leidiniuose“.
Taigi, niekam ir niekada nelinkęs pataikauti, partijos Tvarka ir teisingumas frakcijai priklausęs Seimo narys Julius Veselka, nepaisant jo ūmaus būdo bei kategoriškumo, buvo mylimas ir gerbiamas tiek paprastų žmonių, rinkėjų, tiek ir savo kolegų. Netikėtai mirusį „tvarkietį“ J.Veselką gerai pažinojusieji bendražygiai prisimena, kaip politikos idealistą, nuoširdų, atvirą, tvirtų nuostatų, linksmo būdo žmogų:
„Manau, kad ne tik partija, bet visas Seimas neteko labai perspektyvaus, šviesaus politiko, ekonomisto, patyrusio specialisto. Jis buvo numatytas Ekonomikos komiteto pirmininku, tas patvirtinimas jau būtų buvęs, bet tuo metu paties Juliaus Veselkos nebuvo Lietuvoje, jis buvo komandiruotėje Gruzijoje. Bet valdančioji koalicija buvo sutarusi, kad vieno iš svarbiausių komitetų pirmininko postas numatytas Juliui Veselkai“, – taip apie staiga Anapilin iškeliavusį bendražygį kalba vienas iš koalicijos lyderių, partijos Tvarka ir teisingumas pirmininkas, europarlamentaras Rolandas PAKSAS, pridurdamas, jog „šviesios atminties Julius Veselka buvo itin žmogiškas, geras, nuoširdus, savo tikslų siekiantis politikas. Nepykstantis, nelaikantis širdyje kažko negero, visada kalbantis iš esmės ir apie reikalą“.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas MAZURONIS apie J.Veselką atsiliepia, kaip apie politiką, visada turėjusį savo nuomonę ir nebijojusį mintis reikšti ūkiškai ir aiškiai:
„Tai buvo bičiulis, kuris visada kalbėdavo, ką galvoja, visi Lietuvos žmonės puikiai matė ir jautė, kad tai, ką jis kalba, yra iš dūšios, iš širdies, ūkiškai, aiškiai. Jis dirbo mūsų frakcijoje praėjusioje kadencijoje ir šioje kadencijoje. Turėjo labai didelę patirtį kaip ekonomistas ir kitose gyvenimo srityse, darbštus. Žmogus, kuris visam tam darbui atidavė visą širdį – dabar jau ir nebe perkeltine prasme. Julius Veselka niekuomet nesiskųsdavo sveikatos problemomis, visiems pakeldavo nuotaiką atviru ir tiesiu bendravimu“, – teigia V. Mazuronis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą mirus Seimo nariui J. Veselkai: „Nuoširdžiai užjaučiu mirus ilgamečiam Seimo nariui Juliui Veselkai, aktyviai dirbusiam Seimo ekonomikos komitete, buvusiam Vyriausybės nariu. J.Veselka sugebėjo paprastai ir žmonėms suprantamai kalbėti apie sudėtingus ekonominius reiškinius“, – sakoma šalies vadovės užuojautoje, pareikštoje jo artimiesiems ir bendradarbiams.
|
Julius VESELKA (biografija) |
| Gimė 1943 m. vasario 8 d. Ukmergės rajono Siesikų miestelyje. Kadangi tėvas Vaclovas Veselka nuo 1945 m. dalyvavo ginkluotame pasipriešinime, mama su dviem mažamečiais sūnumis buvo išvaryta iš Siesikų ir įvairiuose kaimuose glaudėsi pas žmones. Tėvas 1948 m. žuvo rezistencijoje. Motina mirė 2000 m. |
| 1951 m. pradėjo lankyti Belazariškių pradinę mokyklą. 1962 m. baigė Siesikų vidurinę mokyklą |
| 1962–1965 m. tarnavo tarybinėje armijoje |
| 1967 m. įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (toliau – VVU) Pramonės ekonomikos fakultetą (dabar – Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultetas), kurį baigė 1972 m. ir įgijo ekonomisto specialybę |
| 1972–1974 m. dirbo VVU Politinės ekonomijos katedroje dėstytoju |
| 1974–1975 m. studijavo VVU aspirantūroje, bet dėl tuometinio socializmo kritikos teko palikti aspirantūrą |
| 1975–1978 m. – Vilniaus metalo konstrukcijų gamyklos Tiekimo skyriaus viršininkas, 1978–1985 m. – Maisto pramonės Projektavimo konstravimo biuro skyriaus vedėjo pavaduotojas |
| 1985 m. apgynė ekonomikos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją |
| 1985–1990 m. – Valstybinio plano komiteto Liaudies ūkio planavimo ir ekonomikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis, skyriaus vedėjas, direktoriaus pavaduotojas |
| nuo 1990 m. buvo Ekonomikos ministerijos Strategijos skyriaus viršininkas. Už 1991–1992 m. vykdomos ekonominės reformos kritiką skyrius buvo panaikintas. Beveik metus buvo bedarbis |
| 1992–1996 m. – VI Seimo narys, išrinktas Alytaus rinkimų apygardoje Nr. 30. Iškėlė Lietuvos demokratinė darbo partija. Seime dirbo Ekonomikos komitete |
| 1992–1994 m. – ekonomikos ministras penktojoje ir šeštojoje vyriausybėse |
| 1996–2000 m. ūkininkavo Ukmergės rajono Siesikų seniūnijos Užulaukio kaime |
| 2000–2012 m. – VIII, IX, X, XI Seimo narys, išrinktas Ukmergės rinkimų apygardoje Nr. 61. Seime dirbo Ekonomikos komitete (2009–2012 m. – pirmininko pavaduotojas), Verslo ir užimtumo ir Konstitucijos pataisoms rengti (2000–2004 m.), Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų (2004–2008 m., 2005–2008 m. – pirmininko pavaduotojas), Atominės energetikos (2008–2012 m.) komisijose |
| 2000 m. kovo mėn. įkūrus Liaudies sąjungą „Už teisingą Lietuvą“, išrinktas jos pirmininku. Anksčiau nepriklausė jokiai partijai |
| Ekonomikos ir politikos klausimais yra parašęs keletą knygų, kelis šimtus straipsnių. Vilniaus universitete skaitė paskaitas makroekonomikos tema |
| 2000 m. apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu |
Julius Veselka į Seimą buvo išrinktas jau V kadencijai. Jis nebuvo išrinktas tik į 1996-2000 m. kadencijos parlamentą. Šios kadencijos Seime J.Veselka buvo numatytas Ekonomikos komiteto pirmininku, deja… Pasiūlymų, kaip gaivinti merdintį Lietuvos verslą, į Ekonomikos komiteto vadovo postą pretenduojantis J. Veselka turėjo ne vieną. Politikas įžvelgė dvi svarbiausias problemas: energetikos strategijos nebuvimas ir nedarbas. Anot jo, būtent investicijos į saulės ir vėjo jėgaines gali gerokai sumažinti elektros ir šilumos kainas.
Julius Veselka buvo vedęs žmoną Antaniną, turi du vaikus – Dalią ir Gediminą. Savaitgaliais, švenčių dienomis ir per atostogas Julius skubėdavo į atokų Ukmergės rajono Užulaukio kaimo vienkiemį, kur apsiavęs guminius batus ir atsiraitojęs rankoves kibdavo į niekad nesibaigiančius ūkio darbus…
Keli įdomesni, tiesiog pranašiški Juliaus Veselkos pokalbių fragmentai iš jo interviu „Laisvam laikraščiui“
„Mes dabar pasikalbame su kai kuriais Seimo nariais ir man kartais kyla retorinis klausimas: ar yra Lietuvoje Plechavičius? Šiandien man atrodo, kad nieko pas mus nėra. To, kas galėtų vykdyti teisėsaugos arba teisėtumo funkcijas, Lietuvoje nėra. Yra kažkokia „kolchozinė“ sistema, primesta valstybei, kas ką nori, tas tą daro. Tik jeigu sovietmečiu buvo Stalinas, Brežnevas, kurie greitai pažabodavo panašius nusikaltimus, tai pas mus nieko panašaus nėra. Pas mus veikia „kolchozas“ be kolūkio pirmininko.
Atrodytų, jog XXI amžiaus Lietuvoje veikia „kolchozas“ be pirmininko, todėl ir nėra kaltų. Lyg šią sisteminę krizę sukėlė kažkokie ateiviai iš kosmoso. Pavyzdžiui, kažkas iš kosmoso atsiuntė politikams genialią mintį – kurti „LeoLT“ ir mes skubiai sumetame valstybinį, privatų kapitalą į vieną krūvą, o kokia iš to nauda?.. Milijardiniai nuostoliai valstybei!.. Tada į valdžią ateina kiti politikai ir kažkas iš kosmoso jiems pasiūlo skubiai ardyti LEO, sustatyti energetikos sektoriuje vien savus. O kiek tai kainuos valstybei? Paskui išsiaiškinsime… Tai, pasakykite man, kaip galima taip nemokšiškai valdyti valstybę, kai korupcija įteisinama pačiu aukščiausiu, sisteminiu lygiu?..
– Manote, kad tauta turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad metai iš metų renka tuos pačius „sąrašinius“ partinius žmones, kurie veikiančią korupcinę sistemą kiek „patobulina“ ir toliau joje vartosi, lyg inkstai taukuose?
Visiškai teisingai! Nes dabar, kaip aš jau sakiau, Lietuvoje net negali atsirasti ir nėra kokio nors Plechavičiaus, kuris aiškiai pasakytų politikams: „Baikit jūs čia savivaliauti, laikas pagaliau įvesti tvarką valstybėje!..”. Neįmanoma to padaryti, nes ES iš karto „suėstų“ tokį vadovą. Kaip žinote, Plechavičius buvos karininkas, organizavęs perversmą prieškario Lietuvoje…
– Ką bendro šiuo atveju turi valstybinis perversmas su ekonomika ir skaidriais finansiniais santykiais?
– Tai ir yra svarbiausia. O kodėl Plechavičius kažkada įvykdė perversmą? Juk ir tada buvo tokia betvarkė Lietuvoje ir kol nebuvo padarytas valstybinis perversmas, niekas nesikeitė. Tikrai nenoriu propaguoti perversmo idėjų, bet gerai žinau, kad prieškario Europoje daug kur buvo įvesti autoritariniai rėžimai.
– Pasak teisininko K.Čilinsko, valdžioje esantys politikai yra linkę daryti nusikaltimus, jeigu jie nėra kontroliuojami visuomenės, jei rinkėjai pasyvūs arba renka tų pačių politinių partijų atstovus. Yra taip vadinamos „megztosios beretės“, ištikimos konservatoriams, arba „runkeliai“, balsuojantys už socdemus. Tad koks būtų jūsų palinkėjimas Lietuvos piliečiams, artėjant savivaldybių, o dar po metų ir Seimo rinkimams?
– Rinkimuose dalyvausiantiems Lietuvos žmonėms aš patarčiau prieš rinkimus ramiai atsisėsti ir pagalvoti. Daugiausia per tuos 20 m. mūsų valstybę valdė dvi partijos – socdemai ir konservatoriai, kitaip sakant 2K, pasikviesdami talkon liberalus, kurie visiems tinka. Taigi, 20 metų valdo tie patys politikai, o juk tai valstybės gyvenime didelis laiko tarpas. Pavyzdžiui, smetoninė Lietuva per tokį pat laikotarpį žengė spartų žingsnį pirmyn. Tai kodėl dabar mes atsidūrėme gilioje krizėje, kai ne tik dėl pinigų stygiaus, bet ir dėl kitų dalykų darosi nemalonu čia gyventi? Kai žmonės mato, kad valdininkai vagia, klesti korupcija, politikai tarpusavy pešasi, rėkauja, o rezultatai vis blogesni, visa tai, be abejo, skatina žmonių nusivylimą valstybe.
Reikėtų gerai pagalvoti ir pasižiūrėti, o gal atsiras žmonių, tokių jėgų visuomenėje, kurios galėtų pabandyti kažką naujo?.. Net jeigu ir suklystų naujai išrinkti politikai, mano galva, blogiau už tų dviejų partijų 2K valdymą tikrai nebūtų!..
Įdėmiau pasižiūrėjus matome, kad didžioji visuomenės dalis tikisi, kad rinkimus laimės tie, kurie prieš tai du metus valdė šalį. Tačiau jie valdė Lietuvą būtent tada, kai prasidėjo didžioji krizė, kai buvo realizuotos korupcinės milijardinės aferos ir iššvaistyta šimtai milijonų litų!.. Tai nejau dabar rinkėjai tikisi, kad visi tie politikai ir valdininkai staiga pasitaisė ir tapo iš esmės geresni, teisingesni?.. Manau, kad ne. Na, nebent tuos politikus „priluptų“ rinkėjai ar kažkas panašaus įvyktų. Mūsų gan sudėtingomis sąlygomis žmonės turėtų gerai pagalvoti ir apsispręsti, visų pirma, kokie žmonės turi atsidurti Seime. O antra, tikrai nereikia žmonėms žudytis, nereikia bėgti iš Lietuvos!..
Jeigu matome, kad kažkas vyksta ne taip mūsų valstybėje, ką reikėtų daryti? Įsivaizduokite, jeigu susirinktų šimtatūkstantinė protestuojanti minia, reikalaujanti Vyriausybės atsistatydinimo, kas tada?.. Nereikėtų net šimto tūkstančių, jeigu Lietuvoje bent dešimt tūkstančių piliečių susirinktų prie Seimo ir penkis kartus rūsčiai padainuotų protesto dainą, žinokite, reikalai tikrai pajudėtų!.. O dabar tariama kova su korupcija, vien tik keičiant įstatymus, nieko neduos. Bet jeigu kritiška masė žmonių pradėtų kelti reikalavimus valdžiai, žinokite, taip įvarytų baimės politikams, kad niekam nesinorėtų daryti korupcines aferas.
– Be abejo, prieš kiekvienus rinkimus vertėtų žmonėms gerai pagalvoti, už ką balsuoti, o kokias partijas palikti už borto. Deja, prie dabar veikiančios antidemokratiškos rinkimų sistemos iš ties būtų sunku tai padaryti. Antra vertus, pastaruoju metu Lietuvoje ėmė steigtis įvairūs visuomeniniai judėjimai, siekiantys dalyvauti rinkimuose. Jūsų nuomone, ar panašių judėjimų tarpe gali atsirasti įtakinga visuomeninė jėga, kuri pagrūmotų valdžiai ir tvirtai pasakytų stop politinei-kriminalinei korupcijai?
– Tai kad niekas valdžiai rimtai nepagrūmoja! Kol kas nėra tokios jėgos Lietuvoje, tik šiaip sau kažką laikraščiuose parašo, pareiškimus padaro, bet stiprios visuomeninė jėgos pas mus, pripažinkime, nėra. Daugiausia pasireiškia siauri grupiniai interesai, vieni pasisako už vieną, kiti už kitką. Matau tik pavienes grupeles žmonių, kurios bando kažką daryti, bet kai įsigilinu į patį turinį, ko jie nori, tai aš labai abejoju, kad jie kažką pakeisti galėtų. Jų tarpe nėra vienybės, nėra charizmatinio lyderio, kantriai dirbančio, sugebančio paskui save patraukti žmones, kurie sakytų: mes juo pasitikime ir žinome, kad šis lyderis mūsų neapvils ir iš tikrųjų pasitarnaus Lietuvai. Kol kas nėra tokių lyderių mūsų šalyje. Yra tik tokie, sakykim, buitiniai filosofai, kurie nori kad būtų geriau valstybėje. Bet norėti ir galėti – tai du skirtingi dalykai.
– Na, o kaip vertinate teisininko Kęstučio Čilinsko vadovaujamą Nepartinį demokratinį judėjimą? Jūsų nuomone, ar tai perspektyvi visuomeninė jėga?
– Man sunku būtų pasakyti kažką konkretaus apie šį judėjimą. Pačios idėjos, bėdos iškeliamos teisingai, o sprendimo būdai – kaip ir ką daryti – nežinau, man visa tai kelia daug abejonių. Nieko nematau, nerandu, o ir masiškumo ten nėra. Iš pat pradžių lyg ir atrodė, kad kažkas bus iš JDJ, bet dabar matau – nieko nebus. Galbūt koks vienas-kitas judėjimo narys laimės vienmandatėje rinkimų apygardoje ir tiek.
– Jei iš tikrųjų taip yra, tai labai liūdna, kad iki šiol Lietuvoje nesusiformavo įtakinga visuomeninė jėga, kuri galėtų ženkliau pasipriešinti oligarchinės politinės sistemos korupcijai. Bet pasakykite man, tiesiai-šviesiai, ar šios kadencijos Seime jūs matote kokią nors opoziciją valdančiajai pozicijai?
– Matyt, galima būtų teigti, kad mūsų dabartinis lietuvių elektoratas, balsuojantis už 2K partijų atstovus, atlieka kolaboranto funkciją su šia korupcine-politine sistema?– Čia labai gerai pasakėte. Visas tas elektoratas, kuris renka tuos pačius politikus, o paskui piktinasi, yra pats tikriausias kolaborantas su šia ydinga politine sistema!..
Todėl ir sakau, kad būtinai turėtų įvykti lūžis visuomenėje. Jeigu palyginti nedidelė lietuvių tauta išliko per tūkstantmečius, nors mus ne kartą mušė ir engė svetimi, tai nuo savų parazitų tikrai apsiginsime, nuo jų atsikratysime. Nors tai ir labai pavojinga kova, kadangi savas parazitas lietuviškai kalba ir kartais juos būna nelengva atskirti nuo kitų žmonių. Tačiau parazitas visuomet yra parazitas. Net utelė, kad ir sava, bet utelė, kurią būtina naikinti. Tada žmogui belieka paimti flakoną su specialiu skysčiu, papurkšti ir išnaikinti tas uteles…
– Na, o kokia jūsų nuomonė apie vadinamojo kairiojo ir dešiniojo flango politines partijas? Kuo jos viena nuo kitos kažkuo skiriasi?
– Baikit, Lietuvoje jokios kairės-dešinės nėra, yra tik valdžios partijos, kurios dalyvauja valstybės valdyme!.. Apie 90 procentų politikų Seime ir Vyriausybėje – vakarietiškos ideologijos aukos. Kaip kažkada pas mus Lietuvoje buvo tarybinės ideologijos aukos, tai dabar ją pakeitė kita – vakarietiška. Neduok Dieve, pasitikėti visokiomis ideologijomis!.. Pasiduoti ideologijų įtakoms, jomis pasitikėti gali tiktai nevisaverčiai žmonės. Mano nuomone, žmonės privalo turėti idealus ir tuo pačiu būti pragmatikais, kitaip sakant, būti pragmatiškais idealistais, aiškiai suvokiančiais, kaip sunku sukurti tobulą valstybę. Racionaliems žmonėms nereikia aiškinti, jie gerai žino – kokie komponentai sudaro tobulos valstybės valdymo sistemą ir to siekia. Manau, tik tokiu keliu mums reikėtų eiti, o ne žiūrėti ar tai yra įtakojama iš Rytų, Vakarų ar iš Šiaurės – velniop visa tai!.. Turi būti puoselėjami idealai ir tuo pat metu realus valdžios matymas, priimami konstruktyvūs sprendimai kokiu būdu tuos idealus pritaikyti valstybės kūrime, visuomenės gyvenime.
Deja, nieko panašaus pas mus nėra, nes dabar vienintelis „idealas“ Lietuvoje – turtas, pinigai. Tokia iškreipta vertybių samprata, būdinga politiniam „elitui“, per žiniasklaidą, komercinių TV kurpiamas laidas įtakoja ir mūsų visuomenę. Vyraujanti nuomonė – kuo daugiau turi sukaupęs turto, tuo labiau esi laisvas, visavertis žmogus – joks idealas, o tikra nelaimė, kaput mūsų Tautai ir valstybei, kaip visumai!..
Reikėtų pagaliau suprasti, kad mes niekada turtingesni už Vakarus nebūsime. Imant istoriškai, Vakarų šalys apiplėšė apie 90 proc. likusio pasaulio, susikrovė pradinį kapitalą ir dabar juo naudojasi. Mums tapti tokiais pat turtingais, kaip tos galingosios Vakarų valstybės, absoliuti kvailystė. Pas mus turėtų būti propaguojamos visai kitokios – nacionalinės, tradicinės vertybės, kurios iš tikrųjų visada buvo lietuviškos.
O ką mes turime dabar?..Kai pasiklausau politikų ir kai kurių inteligentijos atstovų kalbų, juk taip gali kalbėti tiktai žmonės – romantikai, visiškai atitrūkę nuo realybės. Be abejo, romantikai daug kam patinka, tai labai patrauklu, gražu, betgi taip neturėtų būti, kad romantikai kažką šneka, verkšlena, o tuo tarpu cinikai-plėšikai užgrobia valdžią, grobsto valstybės turtą. Tarp romantikų ir valstybės plėšikų tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse, absoliuti praraja!..Pavyzdžiui, JAV prezidentas B.Obama iš paskutiniųjų stengiasi, įrodinėja kongresmenams, kad būtų padidinti mokesčiai turtingiesiems, nes tik tada bus galima įveikti ekonominę krizę, bet, pasirodo, net ir JAV prezidentas nieko padaryti negali…
– Ar šiuo metu yra tokia sisteminė politinė jėga Lietuvoje, kuri iš tikrųjų pasirengusi susitepti rankas ir galų gale įvesti tvarką valstybėje? –
Ne, ne, ne – tokios politinės jėgos Lietuvoje nėra!..
– Apibendrinant tik ką išsakytas mintis bei požiūrį į susiklosčiusią situaciją Lietuvoje, ar po 2012 metų Seimo rinkimų galimi esminiai pokyčiai? – Po 2012 metais įvyksiančių rinkimų negali būti esminių permainų jau vien todėl, kad naująją daugumą Seime sudarys tų pačių partijų nariai, kurie jau seniai valdo Lietuvą. Galimas tiktai valdančiųjų persigrupavimas, tai yra, jeigu dabar valdo konservatoriai, tai po Seimo rinkimų socialdemokratai vėl bus vadovaujanti politinė jėga, o visokio plauko liberalai bus jų parankiniai.
Jūs ir pats gerai žinote, kad konservatoriai su savo parankiniais, pakaitomis su socialdemokratais ir jų parankiniais, visą laiką valdė ir tebevaldo Lietuvos valstybę. Galima sakyti, kad ant kelių politinių jėgų lyderių sąžinės gula didžiausios korupcinės aferos, visokie 2K LEO, Ignalinos AE, „Mažeikių nafta“-Viljamsas, milžiniškos valstybės skolos ir t. t. Visos didžiosios bėdos bei problemos atsirado tokio „apsukraus“ valdymo dėka. Ir jeigu mūsų politinis „elitas“ iš tikrųjų turėtų bent krislą sąžinės ir pakankamą kvalifikaciją, tai tokio didelio nuosmukio nepriklausomoje valstybėje tikrai nebūtų!..
– Pritaikant Biblijinę terminologiją, kaltės jausmas kris ne tik ant jų vaikų, bet ir ant vaikaičių septintosios kartos?
– Man atrodo, kaip krito ant paprastų žmonių visa atsakomybė, taip ir iki šiol tebekrenta. O kas pakankamai daug prisivogė iš valstybės, tų ir vaikams, ir anūkams užteks. Tokie Biblijos pamokslai – tik kvailiams paguosti, atseit, jeigu prisivogei, tai ir atkentėsi. Nieko panašaus nebus. Politikai, kurie į valias prisivogė, tikrai neatkentės, kadangi jie nebus nubausti, tiktai jų vaikai ir vaikaičiai bus aprūpinti.
– Šiame interviu įvardinote problemos esmę, kurią, manyčiau, bene geriausiai atspindi senovės kinų išminties sentencija: „Stovėk, žmogau, ant žemės ir siek dangaus“!..
– Man belieka tik pritarti tokiems puikiems žodžiams. Labai teisingai pasakyta. Ir net jeigu tai ne lietuvių, o kinų išmintis, bet šito mums iš ties labai trūksta. Manau, būtent tai ir turėtų atsitikti Lietuvoje, norint įveikti sisteminę krizę. Labai gerai pasakyta, trumpai ir aiškiai – stovėk ant žemės ir siek dangaus!..
J.IVANAUSKO Interviu
* – * – * – * – *
J.Veselkos laidotuvės –Paskutinėn kelionėn išlydėtas Seimo narys J. Veselka
===========================================================
Virgilijus NOREIKA
:format(jpeg):mode_rgb():quality(90)/discogs-images/A-2087951-1318535680.jpeg.jpg)
===========================================================
===========================================================
Kazys BOBELIS
===========================================================
Sulaukęs 90-ies, 2013 m. rugsėjo 30 d. mirė aktyvus Lietuvos politikos veikėjas Kazys Bobelis.
K.Bobelis gimė Kaune, baigė „Aušros“ berniukų gimnaziją. 1941 metais jis dalyvavo tautos sukilime prieš bolševikus. Naciams likvidavus Laikinąją vyriausybę, dalyvavo antinacinėje jaunimo veikloje. Vėliau studijavo mediciną Vytauto Didžiojo (Kaune), Graco (Austrijoje) ir Tuebingeno (Vokietijoje) universitetuose.
Daktaras K. Bobelis buvo ilgametis Katalikų mokslų akademijos narys, įvairių JAV ir pasaulio medicinos organizacijų narys. Įgijęs chirurgo specialybę, 1953 metais pradėjo privačią chirurginę praktiką Čikagoje ir Elgine, vėliau apsigyveno Floridoje. Dėstė urologinę chirurgiją Lojolos ir Čikagos medicinos mokyklose.
1962-1978 metais K. Bobelis pirmininkavo Amerikos lietuvių tarybai, 1979-1992 – Vyriausiajam lietuvių išlaisvinimo komitetui (VLIK). Gindamas šalies interesus įvairiose tarptautinėse politinėse ir visuomeninėse konferencijose atstovavo Lietuvai.
K. Bobelis 1984 metais popiežiaus Jono Pauliaus II apdovanotas Šv. Grigalijaus Didžiojo ordinu „Už religijos ir tautos laisvės kovą Lietuvoje“. 1986 metais apdovanotas JAV kongreso Ellis Island medaliu, kaip daugiausiai nusipelnęs Amerikos lietuvis.
1993 metais prezidento Algirdo Brazausko apdovanotas Vyčio kryžiaus II-ojo laipsnio ordinu su žvaigžde už nuopelnus kovoje dėl Lietuvos laisvės, 1995 metais – Švedijos karaliaus ordinas, 2004 metais K. Bobeliui buvo įteiktas Vytauto Didžiojo ordino Komandoro didysis kryžius.
Nuo 1992 metų daktaras K. Bobelis gyveno Lietuvoje, priklausė krikščionių demokratų judėjimui, buvo ilgametis Seimo narys, savo algą skyręs labdarai ir vargšams remti, dažnai atlikdavo sunkias ir sudėtingas operacijas Vilniaus universitetinėje Antakalnio ligoninėje. 1997 metais kandidatavo prezidento rinkimuose.
===========================================================
Filomena TAUNYTĖ
=========================================================
Mirė gydytoja ir rašytoja Filomena TAUNYTĖ
2013 metų birželio 29 d., eidama 89-uosius metus, mirė žinoma Lietuvos medikė ir publicistė Filomena TAUNYTĖ.
Filomena TAUNYTĖ-PAŠKONIENĖ gimė 1925 m. balandžio 11 d. Vantainėliuose, Radviliškio raj. Mokėsi Voskonių pradžios mokykloje, Radviliškio progimnazijoje, Šiaulių gimnazijoje. 1942 m. pradėjo studijuoti Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete. 1943 m. uždarius universitetą, įstojo į Kauno akušerių mokyklą. Dirbo Radviliškyje. 1950 m. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete įgijo gydytojos specialybę. Dirbo įvairiose medicinos srityse. Domėjosi netradiciniais gydymo būdais.
Nuo 1965 m. rašė respublikinėje spaudoje. 1975 m. tapo Lietuvos žurnalistų sąjungos nare. 1991 m. kartu su Saliute GOLECKIENE ir Algimantu JASULAIČIU įkūrė Vinco KUDIRKOS medikų literatų draugiją. 2008 m. tapo Juozo TUMO-VAIŽGANTO premijos laureate.
F.Taunytė išleido 8 knygas, susilaukusias didelio skaitytojų pripažinimo: „Vandens užkalbėjimas“ (2000), „9/10 laimės: apie fizinę ir psichinę sveikatą“ (2003), „Laimingas senelių gyvenimas“ (2004), „7 nuodėmės ir 12 ligų“ (2006), „Kiek sveria siela“ (2008), „Gyvenimas be stogo“ (2009), „Ieškau tikro lietuvio“ (2011) ir „Šventųjų gyvenimas Marijos žemėje“ (2013).
Velionė buvo pašarvota birželio 30 d. 16 val. laidojimo namuose Vilniuje (Ąžuolyno g. 10). Palaidota liepos 1 d. Saltoniškių kapinėse.
===========================================================
Algimantas Jonas MARCINKEVIČIUS
=========================================================
Netekome širdies chirurgijos pradininko Lietuvoje A.J.MARCINKEVIČIAUS
Eidamas 93-uosius metus mirė širdies chirurgijos ir organų transplantacijos pradininkas Lietuvoje, habilituotas mokslų daktaras Algimantas Jonas MARCINKEVIČIUS.
Jis sukūrė širdies ir kraujagyslių chirurgų mokyklą. Pirmasis Lietuvoje operavo daugelį širdies ydų. Atliko pirmąsias Lietuvoje atviras širdies operacijas naudodamas dirbtinę kraujotaką.
1987 metais A. J. Marcinkevičius vadovavo pirmajai Lietuvoje širdies persodinimo operacijai. Skaityti toliau
MATELIO Romualdo rašiniai 
Posted by Rimvydas on 2012.12.07 at 19:21
Šviesios atminties žmogus Julius Veselka tikrai paliko gilų atminimą Lietuvai. Liūdna, gi dar pakankamai jaunas žmogus.
Posted by Giedrė on 2013.02.24 at 22:24
Dar kartą AA Gerbiamam Juliui. Šviesi ir teisinga asmenybė buvo ir išliko padorių žmonių atmintyje