Už savaitės nauji mero rinkimai. Matijošaitis ir toliau?

Senieji Mero Matijošaičio pažadai

I dalis

Netruko prabėgti mero Visvaldo Matijošaičio kadencija ir jau už kelių savaičių nauji rinkimai. Tokiu atveju, manau, kiekvienas savo balsą gerbiantis rinkėjas turi kritiškai pergalvoti kas mums, kauniečiams buvo žadėta ir kas nuveikta.
=====================================================

Pirmasis pažadas: “Nevogsiu ir neleisiu vogti kitiems“

Vogti – sąvoka pakankamai aiški. Deja, paskutiniaisiais metais mūsų tautoje šis žodis vis plačiau vartojamas ten, kur tiesioginės vagystės kaip ir nėra. Nes vagyste turėtume laikyti faktą, kai patylomis nugvelbiama žmogaus pinigai ar kažkas kito materialaus. Tiesa, šiuo terminu jau drąsiai galima vadinti ir intelektinio turto pasisavinimą, t.y. atvejus, jei kažkas pavagia idėjas, mintis ar kitas kažkurio žmogaus nuostatas, o tuo labiau mokslinius darbus. Nors tai tik asmeninė mano nuomonė, aš įsitikinęs, kad tikrai neteisinga sakyti, kad, tarkime, “visi seime vagia“. Nesąžiningam politikų veiksmų apibūdinimui, jei tokie atsitinka, turėtų būti taikomos kitos sąvokos, kaip papirkinėjimas, parsidavimas, nepotizmas, protekcionizmas ir kiti terminai.

Skaitant mero išankstinius pasižadėjimus nevogti ir neleisti vogti kitiems, galima daryti išvadą, kad jis, skelbdamas plakate duotą pasižadėjimą, apeliavo į liaudyje naudojimus netikslius vagystės apibrėžimus. Nes negi kas galėtų įtarti, kad būsimas meras galėtų žadėti nevogti kažkieno kieme stovinčio automobilio ar neištraukti iš kišenės kažkieno piniginės? Tokios prielaidos būtų absurdiškos. Todėl manau, kad šūkis “Nevogsiu ir neleisiu vogti kitiems“ turi būti suprastas kaip “Būsiu sąžiningas ir neleisiu sukčiauti kitiems“. O tai turėjome suprasti kaip pažadą priiminėti tik finansiškai miestui gerus sprendimus, užkertant kelią pavaldžių valdininkų galimai pasitaikysiantiems bandymams “susikombinuoti“ sau antrą, trečią ar dar didesnį atlyginimą šalia pagrindinio, netraukti į savivaldą savo asmeninių bičiulių ir giminių, neimti kyšių ir panašiai. Tokia mano nuomonė šiuo klausimu.

Deja, laikraščių straipsniuose, jų komentaruose, kituose interneto tyruose ir gyvuose žmonių pokalbiuose apie šios kadencijos Kauno miesto savivaldybės darbą tekdavo neretai išgirsti nuomonių, kurios skleidė mintis, kad būta neskaidrių sandorių bandant persodinti daugumą miesto gatvių naujais brangiais olandiškais medžiais, perkant kinišką granitą Laisvės alėjos naujai dangai, iš patalpų iškeldinant veik visas visuomenines organizacijas… Nemanė dalis gyventojų ir kad naudingas kauniečiams sprendimas apmokestinti automobilių parkavimą visame Savanorių prospekte bei su juo gretimose gatvelėse iki pat Vilniaus autostrados, o pradžioje naujuoju meru besidžiaugusieji vyresnieji žmonės liko nuliūdinti ir dėl neatšaukto ankstesnės kadencijos vadovų nustatyto apmokestinimo prie Kauno klinikų Žaliakalnyje. Nes dažnai sergantieji, neretai susimokėję už automobilio stovėjimą atvykus pas gydytoją, o jei dar ne laiku sugrįžo į savo opeliuką [kas dažnai būna ne dėl jų kaltės] sulaukę skausmingos baudos, dažnai ją sumokėję nebeturi už ką nusipirkti vaistų, kuriuos tąkart išrašė daktaras.
Tad tokios mano mintys apie buvusį pirmąjį mero Visvaldo Matijošaičio pažadų punktą. Nors puikiai suprantu, kad nuomonių apie tai gali būti visokių. O kokios jos, netrukus, tikiuosi, pamatysime Jūsų komentaruose.

28Ruta Sky, Rūta Pilkaitė-Zakarauskė ir Dar 26 žmonės 69 komentarai2 bendrinimai

II dalis

28Rimgaudas Sepetys, Rūta Zabielienė ir Dar 26 žmonės   43

Antrasis ir trečiasis pažadai: „Nevažinėsiu duobėtomis gatvėmis“ ir „Neleisiu skurdinti kauniečių komunalinių paslaugų įkainiais“.

Duobėtos gatvės tikrai tapo lygesnėmis, gražesnėmis ir tvarkingesnėmis, tas tiesa. Klausimas tik ar tikrai kokybiškai buvo atlikti visi darbai. Prieš kurį laiką, čia, Feijsbuke rašiau apie naujai perdengtą Aukštaičių gatvės dangą, įdėjau kelias šviežiai padarytas nuotraukas. Šviežias asfaltas visada nuteikia maloniai, tačiau to tikrai nepakanka. Paviršiaus dangos nelygumai važiuojamos dalies pakraščiuose buvo akivaizdūs, tad netrukus, iškritus pirmajam lietui, kaip ir maniau, susidarė plačios balos. O bala, kai šalia ir pėsčiųjų šaligatvis, visada sukelia pavojų, kad pravažiuojantis automobilis apipils tave purvu nuo galvos iki kojų. Tas nuotraukas įkėliau ir į FB savivaldybės puslapį, tačiau reakcija buvo lygi nuliui. Kitų panašių situacijų nei nebefotografavau. Ir nors man asmeniškai, pasiilgus lygių, tvarkingų gatvių buvo nemažai džiaugsmo stebint mūsų gatvių atnaujinimą, neretai spaudoje pastebėdavau ir kelininkų darbo kritikos, ypač apie labai ilgai užsitęsusį Prancūzų gatvės remontą ir visai pamirštas kai kurias gatves. Vieną jų, kaip labai ryškų pavyzdį galima būtų paminėti Žaliakalnyje esančią Balio Sruogos gatvę.
Daug pasipiktinimo kauniečiams sukėlė ir žalios dviratininkų juostos Laisvės alėjoje. Ir nors man pačiam jos visai patiko, argi nevertėjo pasitarti su visuomene? Tuo labiau, kad dažų, mokamų kauniečių lėšomis tam sunaudota tikrai daug. Ir žinant, kad netrukus prasidės remonto darbai, kurie šiandiena jau vyksta, ar tai nebuvo nesiskaitymas su iš mūsų dažnai prievarta išreikalaujamais pinigais?
Tačiau didžiausią mano asmeninį nepasitenkinimą gatvių ir šaligatvių srityje sukėlė jau atrestauruotos Laisvės alėjos dalies potvyniai. Tikrąja to žodžio prasme – potvyniai. Vandens surinkimo loveliai padaryti siauri, vos kelių centimetrų ir esant gausiam lietui jie nepajėgūs jo surinkti. Taip gražiau? Gal… bet gi esame homo sapiens – mąstantys žmonės, todėl privalome sugebėti į visuomenei svarbius darbus žvelgti pamatuotai ir atsakingai. Visi puikiai gi suprantame, kad Laisvės alėjoje kiekviename kvartale nepasodinsime po visą parą budintį valytoją, kuris be perstojo valytų gatvės paviršių. Žmonės yra žmonės, turime ir labai netvarkingų, aplinkai abejingų piliečių, kurie bet kada savo šiukšles meta po kojomis. O tai ir saldainių popierėliai, ir parduotuvių čekiai, ir reklaminės skrajukės, ir medžių lapai, kurie krenta ne tik rudenį. Ir visa tai esant net nedideliam lietui, suplaukia į tuos siauručiukus lovelius. Taigi, liekame kvailio vietoje, nes bet kuriame mini kanale popierius ir lapai užkemša pratekėjimus ir to pasekmėje užliejama pėsčiųjų šaligatviai. Net koktu skaityti architektų ar kitų valdininkų pasiteisinimus, nes kanaliukai kimšis ir toliau. Ne atsitiktinai ankstesnieji buvo dešimt kartų platesni. Taigi nereikia išradinėti dviračio be ratų, nes tai ėjimas į niekur. Dabar remontuojami dar bene 7 kvartalai, tad ar leisime ir toliau tęsti šio broko gamybą? Gi vėliau reikės visa tai perdarinėti ir tai bus ne tik nauji milijonai nepelnytų išlaidų, bet ir nauja gėda prieš savo gyventojus ir užsienio svečius. Ir naujas nepatogumas vaikštant po mūsų „vizitinę“ gatvę – Laisvės alėją. Būtina stabdyti šią kvailystę, nors panašu, kad meras V.Matijošaitis tam nepasiruošęs.

O jei jau kalbėti apie antrąją pažado dalį – komunalinius mokesčius, tai gi visi puikiai žinome kaip „vieningai“ buvo nusavinta 14,5 milijono eurų iš mūsų asmeninių biudžetų [ačiū Valstybinei kainų kontrolės komisijai už sustabdytą lupikavimą]. Tačiau ne vien šildymo kainos… Ar susimąstome kokius didelius pinigus, lyginant su daugelio iš mūsų pajamomis, plėšia šiukšlių surinkėjai „Kauno švara“. Visų pirma ši įmonė, nusižengiant galiojantiems įstatymams, yra įteisinta MONOPOLIJA, antra – nesąžiningas mokesčių dydis už atliekų išvežimą priklausomai nuo gyvenamo ploto kvadratūros turi kuo skubiau būti sustabdytas. Pagal dabartinę situaciją, kai galimai tik kokius 150 eurų pensijos gaunantys piliečiai atliekų surinkėjams turi kas mėnesį mokėti 8 eurus, juoktis jau nebėra iš ko. Nes mokame už išvežamą orą. Realus atliekų kiekis pas nepasiturinčius piliečius, yra itin mažas, mokesčio dydis pagal kai kurias ES direktyvas neturėtų viršyti 1 procento gaunamų pajamų. O kiek tokie žmonės moka? Jie moka apie 6 procentus nuo gaunamų pajamų. Tad kur gi tas „Neleisiu skurdinti kauniečių komunalinių paslaugų įkainiais“? O ką jau kalbėti apie pabrangintą pravažiavimą autobusais ir troleibusais. Europa vis garsiau kalba apie nemokamą važiavimą viešuoju transportu, o daugelyje šalių bent jau neįgalieji ir senatvės pensininkai tai jau turi. Bet mes einame kita kryptimi? Deja, taip. Ar beverta minėti „originalų“ sprendimą apmokestinti automobilių vairuotojus, stabtelėjusius bet kurioje Savanorių prospekto vietoje ar gretimai esančiose gatvelėse? Jei Europos kai kuriuose miestuose iš tikro parkavimas apmokestintas [nors toli gražu ne visose ES šalyse, kaip tai bandoma teigti] miestų senamiesčiuose ir centruose, tai mokesčio Kauno Savanoriuose prie Gričiupio, o tuo labiau Muravos dalyje kitaip, kaip lupikavimu nepavadinsi.
Tad ar kauniečiams reikia tokio „gėrio“ tąsos?

Papildymas: šią sekmadienio popietę nutariau nuvažiuoti į atrekonstruotąją Laisvės alėjos dalį ir parodyti visiems nepakankamai pastabiems žmonėms, kokio dydžio lovys įrengtas visam gatvės vandeniui surinkti. Kad labiau būtų suprantamas latako plotis, numečiau cigarečių pakelį, tačiau parsinešęs ir peržiūrėjęs nuotrauką, supratau, kad tai net nebuvo būtina: griovelyje matosi natūraliai įkritęs liepos žiedas. Tai kaip Jums, mieli bičiuliai, visa tai atrodo? Ar įmanoma, kad toks latakas šalia senų liepų kada nors būtų neužkimštas?

 III dalis

Pirmuosius tris ketverių metų senumo Kauno mero V.Matijošaičio priešrinkiminius pažadus jau tarsi šiek tiek apmąsčiau ankstesnėse Feijsbuko temose, na, o ketvirtojo – „Neleisiu juodinti Kauno įvaizdžio „auksiniais tualetais“ gal nei neaptarinėsiu. Tiesiog gražus pažadas, kuris, manau, ištesėtas. Nes neteko girdėti apie naujų brangių tualetų statybas. Tai pasikartoti, manau, nelabai ir galėjo, nes tik kvailiai po kelis kartus gali lipti ant to pačio grėblio. O meras Visvaldas gi išmintingas pilietis. Na, o jei kas nors mano, kad pastaraisiais metais prisodinta labai daug labai brangių medžių, už kuriuos sumokėta nesuvokiamai dideli pinigai vakarų šalių verslininkams [o gal tarpininkams iš Klaipėdos], tegul apie tai kiekvienas mąsto savarankiškai. Kainyno man neteko matyti, manau, to nematė ir absoliuti dauguma kauniečių, tad ką gali žinoti, gal gi tie medeliai iš tikro visai nebrangūs buvo. O, be to, meras ir nežadėjo neleisti juodinti Kauno įvaizdžio „auksiniais medžiais“.

O va pažadas „NELEISIU SAVIVALDYBEI APLAIDŽIAI TVARKYTI DAUGIABUČIŲ KIEMUS“, akivaizdžiai, buvo absoliučiai užmirštas ir net nebandomas vykdyti. Gal suveikė senovinė tautos išmintis „Pažadėjai – patiešyjai, neišpildei – nesugriešijai“? Tiesa, daugeliui iškils klausimas ką reiškia žodis PATIEŠYTI, tad nenorėdamas skaitytojo varginti rausiantis žodynuose, paaiškinu – pirmoji prasmė nurodo, kad patiešyti reiškia paguosti, paraminti ar net palinksminti. O mes, dauguma Kauno naivuolių nei nenujautėme, kad tokie pažadai mums turėjo sukelti juoką – ėmėme ir patikėjome tuometinio pretendento pažadais.

Žinoma, nereikėtų atmesti ir galimybės, kad gal pažadus vykdyti sumaišė besaikis noras pauždarbiauti iš gatvėse automobilius pasistatančiųjų asmenų, nes pagundos gyvenime kai kuriems žmonėms toks stiprus narkotikas, kad jo reikia vis daugiau ir daugiau. Kitaip kaip gi vertinti automobilių stovėjimo apmokestinimą Savanorių prospekte iki pat Klaipėdos – Vilniaus autostrados? Manau, čia Kaunas jau gali pretenduoti į Europos lyderius. Ne tiek jau daug teko Europoje matyti aplamai apmokamų stovėjimų gatvėse [bet gal gi per mažai jos mačiau, kalbu tik apie Ispaniją, Portugaliją, Italiją, Olandiją ir Vokietiją], bet matyti mokamą stovėjimą NE miesto centrinėje dalyje, neteko.

Bet pagalvokime kaip rinkėjas tada suprato pažadą neleisti savivaldybei aplaidžiai tvarkyti daugiabučių kiemus? Tikiuosi sutiksite, kad tai reiškia, jog savivaldybė, su metais išaugus kauniečių galimybei ir poreikiui įsigyti vis daugiau automobilių, parengs naujus daugiabučių kiemų projektus ir nuolatiniams gyventojams įrengs automobilių laikymo aikšteles, kurios atitiktų LR Statybos įstatymą ir iš jo išplaukusį LR Aplinkos apsaugos ministro 2014 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. D1-533 bei 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. D1-839.

Kadangi automobilių parkavimas prie savo daugiabučių namų aktualus ne tik man ir visiems mano namo, bet ir daugelio kitų daugiabučių namų gyventojams, pasidomėkime kas gi nurodoma šiuose įsakymuose. 2016 metų įsakymo 2 dalyje pridedamoje lentelėje Nr.30 nurodoma, kad prie gyvenamosios paskirties (trijų ir daugiau butų – daugiaaukščių) pastatų turi būti ne mažiau automobilių stovėjimo vietų nei viena vienam butui. Tai teisinga šio įstatymo nuostata, tačiau ar jos laikosi šiandieninė Kauno miesto savivaldybė?

Deja, ne! Pastarųjų metų susirašinėjimas su šia Kauno instancija parodė absoliutų teisinių normų ignoravimą. Maža to, iš savivaldybės gautų atsakymų, nesunku susidaryti įspūdį, kad savivaldybė turi nuostatų paprasčiausiai reketuoti daugiabučių gyventojus. Kodėl? Kokie kriterijai sąlygoją tokią mano išvadą? Ogi visai paprasti, nereikalaujantys didelių įžvalgų. Į prašymus spręsti automobilių prie namų parkavimo klausimus man buvo atsakyta: susiprojektuokite ir įsirenkite.

Visa tai, nors ir suvokiant Kauno miesto savivaldybės nusišalinimą nuo jos pagrindinių funkcijų tvarkyti daugiabučių kiemus, gal būt dar galima būtų ir suprasti, tačiau pasiteiravus „ar bus galima išsipirkti kiekvienam butui vienam automobiliui suformuotą žemės sklypelį?“ ir sulaukus atsakymo „NE, tai liks savivaldybės nuosavybė“, matosi, kad ieškoma kvailių. Kvailių, kurie savo sunkiai uždirbtomis lėšomis įrenginėtų savivaldybei parkavimo vietas. Visi gi jau seniai suprantame, kad šiuolaikiniame gyvenime mūsų yra tik tai, ką mes turime įsiforminę savo vardu ir įregistravę Registrų centre. Priešingu atveju nesunku nuspėti, kad mūsų pinigais įrengti plotai vieną dieną savininko gali būti sunaikinti, net nepabandžius pamąstyti apie kokią nors kompensaciją kažkada savo išteklius įdėjusiems žmonėms. Pagaliau jei tai nebus įsirengusiojo nuosavybė, kas užtikrins, kad stovėjimo aikštelė priklausys tikrai jam, o ne kuriam nors kitam, jaunesniam ir įžūlesniam kauniečiui?

Taigi, už gražią naujai perdengtų gatvių dangą merą taip mylintys kauniečiai, manau, turėtų susimąstyti ar tikrai jau toks nekaltas tas senovinis lietuvių juokelis „Pažadėjau – patiešyjau, neišpildžiau – nesugriešijau“. Gal vis tik kur kas svarbiau turėti merą, besilaikantį savo žodžio?