R.Matelis: Smetoniška savišalpos kasa. Arba dovana pinigais

Kiek pamenu, įvairūs žmonės visada šiek tiek mėgo ginčytis apie dovanų vertę. Ir apie gėlių įteikinėjimą. Aš visada buvau gėlių priešas. Ir dovanos pinigais, taip pat…

Ne, tikriausiai ne taip supratai mano bičiuli. Gėlės man gražu, aš jas labai mėgstu. Kažkada tai slėpiau nuo bendraamžių, nes rodyti savo pomėgį gėlėms būtų buvę nevyriška. 🙂 Tačiau man visada patinka augančios gėlės. Ir jų pas mane dabar jau visada pilnas sodas. Nebebijau būti nevyrišku, išaugau iš to amžiaus. Nieko tokio ir nusiskinti keletą žiedų pasimerkimui į vazą. Tačiau aš visada buvau prieš jų pirkimą ir nešimą kaip meilės, draugiškumo ar dar kažkokio pseudo jausmo įrodymą. Gėles, mano supratimu, tinka nešti tik Anapilin iškeliavusiems. Nors jie jų jau nebemato. Bet… Dovanos gi į kapus ar prie karsto nenuneši.

Netrukus teks eiti į vieną pokylį. Sveikinti žmogų su tam tikru jubiliejumi. Tad ir prisiminiau šią temą, o gal gi Tu parašysi savo nuomonę komentaruose? Toks bendravimas visada malonus, net jei nuomonės ir skirtingos. Žinau, kad ten, kur eisiu, gaji tradicijas nešti ne dovanas, o vokelius su pinigais. Man tai ne mažesnis absurdas, nei skintų gėlių nešimas. Kai eini sveikinti žmogų, manau, jam reikia nešti dovaną. Ji gali būti ir labai kukli, simboliška, bet tai turi būti daiktas. Gyvenimas dažnai ir netikėtai išblaško draugus, išdrasko kolektyvus, o dovanėlė išlieka ilgam, kartais visam gyvenimui. Aišku, emocijomis sotus nebūsi, tačiau kiekvienas gi kažkada susiduriame su senu reliktu, o jie, savo ruožtu, sukelia mielų prisiminimų bangą. O pinigai? Na kokia gi dovana yra pinigai? Jokia. Daugelį metų stebiu pinigus renkančius aktyvistus, kurie juos vėliau įteikia nuo šeimos, nuo kolektyvo, nuo draugų. Tas pats aktyvistas, kuris tau dar vakar perdavė “kolektyvinę dovaną” – vokelį su pinigais, žiūrėk, ryt jau iš tavęs prašo – “ar nepamiršai, už savaitės Vyckos gimtadienis. Mes metamės po 25 lt., ar prisidėsi?” Bet gi tai smetoniška savišalpos kasa, apie kurią man dar vaikui pasakojo Mama. Šiandiena gavau 250 lt. savo gimtadienio proga, o iki sekančio visus juos turėsiu grąžinti. Per 10 kartų, bet turėsiu grąžinti. Ir jokio prisiminimo. Tik ironiškas “Kaip mes per gyvenimą šventinį “biznį” darėme… Davėme davėme, o po to atgavome atgal…

Ir kaip čia neprisiminsi senos pasakos apie gobšą bubulę, kurios senis sugavo auksinę žuvelę..

Advertisements

5 responses to this post.

  1. Posted by Rita (Klaipėda) on 2012.07.28 at 01:12

    Manau, kad gėlių dovanojimas per gimtadienį nėra blogai, tai žmogaus pagerbimas, nors po kiek laiko skintas gėles reikės išmesti. Taip, žmogus į kapus nenusineš dovanos. Jeigu išrenkama tinkama dovana, kuri pravers buityje, vadinasi, viskas gerai. Bet, jeigu nesugalvojama ką padovanoti arba pats solenizantas nežino, ko jam labiausiai reikia (kartais galima ir paklausti), tai geriausia dovana būtų pinigai. Jis už tuos pinigus nusipirks tai, ko jam tuo metu labiausiai reikės. Mano tokia nuomonė.

    Atsakyti

  2. Posted by Eglė Mirončkienė on 2012.07.28 at 01:24

    Jei pažvelgsime į mūsų senąsias tradicijas, tai gėlių dovanojimas nebuvo joks meilės ar dėmesio ženklas. Kavalierius panai dovanų nešdavo riestainį ar papuošalą. Į laidotuves taip pat nebuvo nešamos gėlės. Buvo įprasta sunkią dieną paremti šeimą, gal net duot kokį pinigėlį. Žinant, kiek dabar kainuoja laidotuvės, protinga būtų prie to sugrįžti. Jau ne kartą susidūriau, kai prašoma neišlaidauti gėlėms, o šarvojimo salėje padedama aukų dėžutė. Normalu ir vestuvininkus pinigėliais paremti gyvenimo pradžiai.
    Na o jubiliejus – sudėtingiau. Jei sukaktuvininkas neskursta, reikėtų dovanos, juk sueiname į šventę šeimininką pradžiuginti ir pasidžiaugti.

    Atsakyti

  3. Posted by Rimanta on 2012.07.28 at 08:37

    Jei paliesti 3 pagrindines progas, tai mano pasiulymas butu sekantis:

    Laidotuves.
    Iprasta matyti daug geliu. Gerai pamastykime, ar jos mirusiajam reikalingos.Nepabekime nuo tikejimo , kad siela yra nemirtinga. O siai butent reikia daug zvakiu skleidziamos silumos.Tad gal geriau vietoj didelio buketo nuneskime kuklesne puokstele , o prie jos pridekime didele zvake.Tai bus skirta tikrai velioniui.

    Gimtadienis
    Yra zmoniu, kurie megsta dovanas. Paskui jas sekmingai perdovanoja ir taip, kol si vel gryzta pas tave.:)
    Kita grupe keiciasi pinigais. Taip, keiciasi pavartojau teisingai, nes prisiminiau viena gyvenimo epizoda.
    Buvo mano gimtadienis. Gavau vokeli ir staiga prisiminiau, kad neaplankiau ju seimos naujagimio. Tad sekmingai, kad nereiktu ju apkrauti savo vizitu, grazinau si vokeli jau kitam adresatui, kad parupintu tai, kas juos pamalonintu.Nes tai , kas mums ,, gyvenimo daugiau paragavusiems dar vis patinka, jauniems jau nebeidomu.
    Gerai, kad prie vokelio gavau dideli buketa geliu.Tad jis mane ir dziugino. O kad nuvyto, tai ir mes su kiekvienu gimtadieniu ne jaunejame.Normalu. Isiamzinkime nuotraukose ir bent sia diena skeskime gelese O vokeliai daugeliui is musu jau tampa per sunki nasta. O tai pradeda skirti ir labai artimai bendravusius. 🙂

    Vestuves
    Jaunavedziams- sutinku.Tinka ir geles ir vokelis.O sie jau patys apsispres, kaip elgtis.O kai kurie gal net padengs ir susidariusius vestuvinius isiskolinimus ,nes jiems vestuvine puota ir buvo pati prasmingiausia vestuvine dovana.
    Kiek zmoniu, tiek nuomoniu.:)
    Svarbiausia islikime savimi ir nesivaikykime madu, nes galime nebespeti su jomis.
    O ar taip jau butinai ir reikia papult i ta mase???
    ,

    Atsakyti

  4. Posted by Aldona on 2012.07.28 at 13:47

    Tur būt nuomonės šiuo klausimu vienodos nebus – kiekvienas sprendžia pagal savas galimybes ir pagal tai, kam tos dovanos ruošiamos. Manau, kad pinigėliai labiausiai tiktų laidotuvėms, žinant, kiek jos dabar kainuoja. O gyvename ne visi taip, kaip seimūnai. Jei man šiandien reiktų ką laidoti, aš nežinočiau, ko griebtis, nes santaupų neturiu.
    Gimimo dienos kaltininkui tikrai labiau tiktų dovanėlė. Juk daug maž pažįstame žmogų, kuris mus pakvietė į tą šventę, tad ir ką dovanot galima žinot. Galima ir brangų, ir kuklutį daiktą, bet gal išgraviruotu įrašu – tada išliks ilgam. Galima dovanot parduotuvės čekį – tada jau nebus gryni pinigai, o nusipirks tai, ko reiks. Jei yra galimybė, galima dovanot kelionę, poilsinę sanatoriją. Pvzdž.Druskininkuose. Ten galima pailsėti keletą dienų ir tikrai nepakenktų, būtų įsimintina. O gėlės – jos visada džiugina. Kadangi Romas mėgsta augančias gėles, dovanokit gėlę vazone – jų visokių yra, išrinksit gražiausią. Gal jos vienos užteks, jei dovanosit nemažą ir brangesnę.Jei žmogaus jubiliejus, o ne šiaip gimtadienis, reikėtų pagalvot , kaip į dovaną įkomponuot metų skaičių. Čia kaip tik ir praverstų dailininkų ar graverių pagalba.
    O jaunavedžiams , manau, tinka ir dovanos, ir vokeliai, ir vestuvinių siurprizų užsakymai. Na, kad ir oro balionu paskraidymas. Štai mano pžįstamai draugės vietoje dovanos į pobūvį pakvietė šokantį vaikiną – buvo ir šėlsmo, ir juoko, ir po kiek laiko vis prisimena ir pasakoja, kad jai labai patiko.
    Romas esi galvotas vyras, manau, rasi tinkamiausią sprendimą.Taigi, sėkmės!

    Atsakyti

  5. Posted by Jolita on 2012.07.28 at 21:37

    Sutinku su tradicija, kad į laidotuves nešt vazonėlį gėlių (simboliškai) ir paremti artimuosius pinigėliais, vestuvėms taip pat vokelį arba jei žinai ko tikrai reikia jaunavedžiams gyvenimo pradžiai (kartais vokelis gali ir blogam pasitarnaut – alkoholiui jei jo pritrūko ir t.t.). Jubiliejaus, gimtadienio dovana turi būti prasminga, bet aš esu už gyvas gėles vazonėliuose ir dovanoju tik tokias, kad ilgai džiugintų širdį žiedais. Dar man pačiai patinka gauti knygas, nes mano kišenei jos brangokos, taip pat įvairių procedūrų (per kalėdas gavau šokolado masažą), bilietus į renginius (teatras, koncertas ir pan.) Viskas priklauso nuo žmogaus vertybių, poreikių, jo finansinės padėties gal ir nuo jo socialinio statuso. Neseniai teko sveikint nėštukę gimtadienio proga, tai keliese susidėję pirko fotosesiją kuria buvo labai džiaugiamasi, nes toks gyvenimo momentas įamžintas liks kitoms kartoms ne tik sau pasidžiaugt nors tai ir šiek tiek intymu. Mėgstu papuošalus (nelabai brangius), bet ir jiems esu išranki, tai tiesiog užsimenu, kad kažką tokio norėčiau nusipirkt ir dažniausiai gaunu vokelį, kad išsirinkčiau pati ko noriu. O turiu tikrai neturtingų tikrąja žodžio prasme neseniai šeimą sukūrusių giminaičių, tai juos džiugina ir rankšluostis ir patalynės komplektas ir visi kt. buityje reikalingi rakandai. O geriausiam savo vaikystės draugui – verslininkui firmos direktoriui dovanoju tik orchidėjas vazonėliuose; jis visko turi pakankamai įskaitant keliones ir sveikatos gerinimo procedūras, o štai orchidėjas be galo myli ir pats prižiūri. Beje jei tai žmogus su gyvenimiškom vertybėm, o ne “naujasis lietuvis”, jam gėlių tikrai pakaks (gali pristatyt ir husaras) arba sumanyt kokį linksmą pokštą, kad ilgai atsimintų. Apskritai, kadangi pati esu visai negerianti, nedarau jokių balių ( ir dėl vietos stokos), esu už tai, kad solenizantas baliaus nedarytų, jį padaryt turėtų jo svečiai!!! Nu koks čia man džiaugsmas virt, kept, serviruot iki devinto prakaito, paskui kuopt visas pakampes??? Čia jau ne šventė, o darbas-katorga nekeliantis jokio džiaugsmo…Mes kada darom grupės susitikimus pas kažkurią namuose, visos sunešam po truputuką, kas šakotį, kas mišrainės dubenį ar stiklainį užraugtų šašlykų; niekam neužkraunam ant pečių nei finansinės nei jokios kitokios naštos. Taip draugų gimtadienius švenčia mano duktė (24 m) ir nemažai pažystamų. Beje man aštuonioliktą gimtadienį padarė klasiokai…..

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: