Ką čia turėtum rasti, mielas svety….

Jau arti 20 metų laukiu iš savo mylimos Tėvynės sprendimų atkuriant man nuosavybę į kažkada nacionalizuotas žemes. Laukiu teisingumo, lūkesčių apie orią Lietuvą ir tokius pat jos piliečius išsipildymo… Bet vis nesulaukiu…
Taip jau atsitiko, kad mano velionė Mama Teisingumo tesuspėjo pralaukti pusmetį. Ką padarysi, netikėtai atėjusi staigi ligą, pasirodė mirtina. Mano Tėvas, begalinis Lietuvos patriotas, tremtinys, Krasnojarsko kalėjime sušaudyto mano senelio Jono Matelio sūnus, Lietuvos malonės laukė net 18 metų…. Nesulaukė…
Dabar laukiu aš. Tik skirtingai nuo savo taikiai nusiteikusio velionio Tėvo, aš jau senokai supratau, kad tyla ne visada gera byla. Todėl apie Teisingumą kalbu visur. Kalbėsiu ir čia… Su faktais, kad skaitytojas galėtų pats matyti, pats lyginti, pats darytis išvadas…