Aš ir mano svečias. Kaip turėtume bendrauti?

Po gausaus lankytojų būrio paskutinėje mano temoje ir, deja, gerokai mažesnio komentarų skaičiaus, dar ir dar kartą susimąsčiau: kodėl gi savo nuomonę pareiškia tik, gal, kas 20 lankytojas? Kiti tarsi šešėliai, ateina, pasiskaito ir išeina. Ir agitacijos čia mažai ką padeda. Na gal žmogus nepataikė jam įdomiai temai, bet gi ne visi. Nes šiaip jau lankytojų, pastebiu ir džiaugiuosi, daugėja.

Tebūnie tai dar vis atviras klausimas, kažkada, manau, sužinosiu.

Kita vertus ir pats “pasivaikštinėju“ po daugelio žmonių mintis. Apart temų  patrauklumo, dažnai mėgstu pažiūrėti kaip gi elgiasi su savo komentatoriais kiti straipsnių autoriai. Ir pastebiu, kad bene daugiau pusės jų retai atsakinėja komentatoriams. Man tai atrodo neetiška. Žmogus pareiškė savo nuomonę, nesvarbu ar ji tau patiko ar ne, bet kažką atsakyti vis tik reikia… Tiesa, būna komentarų, kur ir norėdamas nesugalvosi ką pripašyti. Ir būna piktų, kuriuose neišsakoma nieko, tik paliejama stiklinė kita pykčio. Na, tokiais atvejais atsakinėti gal būtų net kvailoka. Bet šiaip aš vis tik esu tokios nuomonės, kad visas blog’ų rašymo žavesys yra ne temos sklandume ir net ne minties gilume, o kontakte, kuris užsimezga tarp komentatoriaus ir autoriaus. Todėl artimiausioje ateityje ne mažiau su nekantrumu lauksiu ir Jūsų minčių. Rašykite komentarus….

Tai tiek šį kartą. 🙂

10 responses to this post.

  1. Tokios mintys ateina į galvą:

    – paskutinį tamstos įrašą aplankė didesnė skaitytojų dalis, matomai, nes į jį buvo atkreiptas dėmesys p. Račo blog’e; asmeniškai aš iki tol net nežinojau,l kad tamstos blog’as egzistuoja;

    – dauguma skaitytojų niekada nereikš savo nuomonės [viešoje erdvėje]: (a) nes yra per daug kuklūs ir (b) nes nelabai turi ką pridurti ar moka analizuoti pateikiamą temą; asmeniškai, laikau tai normaliu fenomenu

    – pilnai pritariu minčiai, jog ignoruoti skaitytojų klausimus ar komentarus [bendru atveju] yra nemandagu; iš tiesų, kam tada apskritai turėti komentarų skirtį? labai tikiuosi vis daugiau autorių ilgainiui tai supras / priims

    – nesutinku su tamstos mintimi, jog “visas blog’ų rašymo žavesys yra ne temos sklandume ir net ne minties gilume, o kontakte, kuris užsimezga tarp komentatoriaus ir autoriaus“

    Techniškai, panašius “kantaktus“ galima užmegzti įvairiuose forumuose – kam jie ir yra skirti. Blog’as daugiau skirtas autoriaus mintims / mąstymui / nuotykiams, etc. aprašyti – jei pats turinys paviršutiniškas, visi “kontaktai“ tokiam blog’ui žavesio nepridės (ir vice versus: jei autorius siūlys vertingas įžvalgas, skaitytojams toks blog’as bus vertingas, nors jie ir ne visada gali norėti ar būti pajėgūs / kvalifikuoti sudalyvauti atitinkamoj diskusijoj su įrašo autoriumi)

    Atsakyti

    • hadrian, be mažiausios abejonės, Artūras Račas ženkliai padaugino skaitytojų skaičių. Valdymo instrumentuose aš tai matau – vakar atėjusiųjų iš jo saito skaičius gerokai pralenkė iki tol pirmavusius FB, Google ir Poko. Tačiau negalima pamiršti ir to, kad pats Artūras būtent į mano anketą pakliuvo per Poko reitingus. Jis gi tai nurodė savo temutėje. Tiesa, ačiū jam už tą žinią apie reitingus, nes aš iki tol nei nežinojau, kad Poko reitinguoja rašančius. O vakar pasikuitęs visa tai atradau.
      Ne, o dėl to žavesio, gal, dalinai ir sutinku su Jumis, kad svarbiau yra tekstas. tačiau be gryžtamojo ryšio man vis tiek toks tarsi kalbėjimasis su veidrodžiu. :DD

      Atsakyti

  2. Sutinku, blogosfera yra įdomi medijų sritis ir beje žymiai šaunesnė nei “mainstream media“(purvasklaida). Blogai tam ir atsirado – dėl galimybės glaudžiau bendrauti su skaitytojais, aišku nevisada svarbiau tekstas, gal svarbiau kas tame tekste ar ką tas tekstas leidžia išmokti/suprasti/suvokti/susimąstyti, komentarai irgi svarbu, kol jie daugiau mažiau mandagumo ribose, bet daug aktualesnis yra jų turinys.

    Lankytojų skaičius pas mane irgi svyruoja (netinginiai pakomentuoja kartais :D), žinoma penktadienį kaip įprastai nukrenta, nes pavakarėje jau darbovietėse mažai kas užsisėdi ir varo į barus “švęst“ savaitgalį..

    Atsakyti

  3. Posted by Ieva on 2012.01.28 at 01:17

    Pastebėjau ir aš šią tendenciją – komentarai retokai rašomi, ir dažniausiai juos rašo kiti tinklaraštininkai, kurie supranta, kad kaip jiems – taip ir kolegoms reikia grįžtamojo ryšio.
    Internete “sklandė“ juokingas komiksas, kuriame paaiškinta, ką daryti, norint sulaukti daugiau komentarų. Reikia įvelti gramatinę klaidą ar kelias 😀 Tuoj pasipils pasipiktinimas… Juokinga, bet teisinga – tik asmeniškai man tokio dėmesio nesinorėtų. Na bet – vienos temos sulaukia daugiau dėmesio ir pasisakymų, kitos – mažiau, gal kartais tikrai ir geras straipsnis būna toks, kad nebelieka ką pridurti…

    Atsakyti

    • Va va, Ieva, čia tikrai geras komiksas. Klaidą lengva pastebėti ir tada yra ką pasakyti, ar ne? 😀 Deja, bet tikrai kai kam ne esmė svarbu, o koks nors pašalinis faktorius. O gi taip norėtųsi pakalbėti aktualiomis temomis…

      Atsakyti

      • Posted by Ieva on 2012.01.28 at 17:59

        Norėtųsi 🙂 Mane džiugina susiformavęs nuolatinių tinklaraščio skaitytojų ratelis – vieni visada pakomentuoja temas apie dizainą ir laisvai samdomą darbą, kiti – komiksus, treti mėgsta padiskutuoti įvairiomis temomis.
        Žinau, kad “tyliųjų“ skaitytojų daugiau, bet labai džiaugiuosi tais aktyvesniais 🙂 Jie yra motyvatoriai, įkvėpėjai, galima sakyti – bičiuliai, nes ilgainiui su jais tarsi susipažįstu – žinau kas kam įdomu, juokinga, galima net pajusti kurie žmonės optimistiški, o kurie – liūdnesni pesimistai.
        Jei nebūtų komentarų – net dažnai pildomas tinklaraštis būtų negyvas – gyvybę jam suteikia diskusijos, juokai ir klegesys po straipsniais. 🙂

      • Jei gerai supratau, esate mano pašnekovė apie Netlogą iš L.K.? Kažkaip dar ne visada pagaunu mintį kas čia ką parašo. Vienus nustatyti nesunkiai sekasi, kiti lieka mįslėmis. 😀

  4. Posted by Ieva on 2012.01.28 at 20:57

    Taip, aš Laimės Kūdikis – komentaruose vardas veda į mano tinklaraštį 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą