R.Matelis: Viešinu Žemėtvarkos [NŽT] požiūrį į nuosavybės grąžinimą. Arba „Tuk tuk tuk…“ II dalis

Tęsinys. Pradžia – 2013 m. birželio 7 d. Spausti ČIA

Pirmoje netrumpo straipsnio „Tuk tuk tuk. Ar galima užeiti? Pakalbėti nuosavybės atstatymo klausimais“ dalyje aprašiau pirmuosius valstybės žingsnius pradedant atstatyti piliečiams nuosavybės teises į TSRS nacionalizuotą žemę, o straipsnį baigiau prisiminimais  apie tai, kaip 2009 metais [o ir šiandiena] Kauno Žemėtvarkos darbuotojai pateikia pretendentams siūlymus pasirinkti kompensacinius sklypus.

Šioje dalyje apžvelgiu visa tai, ką pamačiau nuvykęs pasiūlytais adresais.

Pirma aplankyta vieta ieškant Kauno žemėtvarkos siūlomų kompensacinių sklypų – Šiaurės prospektas. Keistai čia sumąstę Kauno kūrėjai: viena gatvės pusė vadinasi Šiaurės prospektu, o priešingoji jau Islandijos plentas. Tuo pačiu Islandijos plentu vadinama ir autostrada Klaipėda – Vilnius, esanti per bene 1,5 km. nuo miesto krašto. Vis tik šnekamojoje kalboje ir antroji gatvės pusė dažniau vadinama Šiaurės prospektu, o šioje gatvės pusėje dar nuo TSRS laikų tęsiasi begalė buvusių kooperatinių garažų. Šiaip jau čia žinoma vieta, nes juose dirba daug įvairiausių automobilių remontininkų, todėl dažnas atvažiuoja pasitvarkyti sugedusį savo transportą.

Surasti čia esantį 5,83 aro žemės sklypą būtų tikrai sudėtinga, bet iš anksto pasivarčius maps.lt, viskas šiek tiek supaprastėja: kraštinio garažo pakraščiu į kalniuką kyla takelis. Matyt juo kažkas įpratęs gamtinių reikaliukų pasivaikščioti, nes už garažų „nugaros“ plyti brūzgynai krūmų su šiokiais tokiais stepių elementais, o toje vietoje, kur plane atžymėtas grąžintinas sklypas – didžiulė duobė. Lakesnės fantazijos žmogus čia gal manytų kažkada meteoritui nukritus. Na gal ne Tunguskos, bet labai jau ne menkam. Tačiau aš realistas ir suprantu, kad bene prieš 30 metų, kai čia laukuose imta statyti milžinišką virtinę garažų, žemė buvo  galingų buldozerių sustumdyta į didžiulius kalnus, o patys garažai,  nemąstant apie jokią plytų ar cemento ekonomiją, pastatyti vos ne triaukščio namo dydžio iš neparadinės pusės. Taip darbai vyko kur kas sparčiau. Nebeaprašinėsiu toliau šios vietos, nes visa tai jau aprašyta „Kauno dienoje“, o viena iš dviejų nuotraukų ir yra būtent iš šios vietos. Privalau tik liūdnai pajuokauti, kad turint atliekamų porą milijonų čia būtų įmanoma dar kartą suvežti buldozerius ir jie per kokią savaitę šią daubą, manau, įveiktų. Ir poros kilometrų ilgio kelia pravažiavimui, ko gero, įrengtų. Tiesa, problemų būtų kitokių: į Šiaurės prospektą nusitiesti kelią vargu ar įmanoma, tad reikėtų įvažiavimą voluotis į autostradą, nors tai, kiek žinau, pagal ES standartus yra draudžiama. Bet tie pora atliekamų milijonų, neabejotina, apsukrų žmogų išgelbėtų. Gi iš spaudos daugelis žinome, kad būna brangių tepaliukų, kurie taip perfect sutepa valdininkų liežuvius, kad šie absoliučiai nebegirgžda.

Ne taip jau toli nuo čia ir Ašigalio gatvė, tad vairuoju į ten. Jau iš anksto žinau, kad jei pasirinksiu čia siūlomą vienintelį sklypą, turėsiu prieš pensiją dar ir profesiją savo pakeisti. Ašigalio skl.1 Mat čia, 4,2 aro žemės plotelyje, kažkurie išmintingieji Kauno valdininkai numatė svarbų objektą statyti. Įvairūs reikalavimai ir reglamentai šiai žemei imperatyviai nurodo, kad čia Inžinerinės infrastruktūros teritorija, o pats sklypas skirtas susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų objektų statybai. Kad skaitytojui būtų paprasčiau susigaudyti, nuskanavau per du paveikslėlius šią žemę reglamentuojantį brėžinį. Bet neabejoju, susigaudyti paprasčiau bus tik tada, jei esate ilgametis projektuotojas. Mano velionis Tėvas, 36 gyvenimo metus paskyręs braižybos lentai, suprantama, kažką būtų supratęs, bet man, suprasti viską nuo A iki Ž nepakanka būti statybos inžinieriaus konstruktoriaus sūnumi. Ne itin daug naudos čia duoda ir inžinieriaus ekonomisto diplomas, todėl bandau gilintis į įrašus šiame brėžinyje. Ir kai ką suprantu… Ašigalio skl.2

Va, lentelėje surašyti apribojimai. Ryšių linijos apsaugos zona – po  2 m. Elektra mažiau įnoringa, tad jai žemės saugoma tik po metrą. Besotei vandentiekio ir kanalizacijos linijai skiriama net po 10 m. man siūlomos žemės ir po tiek pat – šilumos ir karšto vandens tiekimo linijoms. Viskas tarsi aišku, neaišku tik, o kas tada lieka man jei pasirinksiu šį sklypą, pasikeisiu profesiją ir imsiuosi statyti inžinerinių komunikacijų objektą. Nes viso šios žemės yra tik 4,2 aro.

Bet gudragalviai bičiuliai mane dar tada, tais 2009 metais buvo nuraminę: „nereikės tau nieko studijuoti ir, tuo labiau statyti“ – sakė jie. „Kai tik įsiforminsi šį sklypą, pas tave netruks ateiti šios srities asai, mestels tau ant stalo kokius 4 tūkstančius litukų ir tau beliks išlaužti mielą šypseną ir linktelėti galva. Nes puikiai suprasi, kad tokios svarbios srities specialistų-pirkėjų nelabai daugiau ir rasi“. Gal būt…

Ir vis tik, vartydamas šio adreso planą aš supratau dar kai ką. Inžinierius R.Kamaitis šį detalųjį planą suderino dar 2006 metų žiemą, o velionis P.Sabeckis jį pasirašė 2007 metų kovo 18 dieną. Pats detalusis planas mane, kaip pretendentą pasiekė jau po 2,5 metų, besibaigiant 2009 metams. Gerbiamieji, gi detalus planas, nors kai jis užbaigiamas gal tam tikruose kabinetuose ir aplaistomas brendžiu, vis tik nėra brendis, kurį reikėtų ilgą laiką brandinti rūsiuose. Tai ar tai nėra akivaizdus įrodymas to, kad su pretendentais į nuosavybės atstatymą absoliučiai nesiskaitoma ir gal net kažkuris piktas valdininkas paslapčia laukė, kad visi „jie“ išmirs ir nebereikės žemės duoti niekam? … Kai šių metų gegužės 4 dieną su žurnalistu lankėmės šiame sklype, šis žemės plotas ramiai snaudė ir toliau. Tai ar tikrai Kaune nėra laisvos žemės? Man taip neatrodo… O tada, 2009 metų žiemą, pasukau į Šilainių pakraštį, kur mane pasitikti turėjo ne prastesnis reginys. Čia, per vos kelis metrus nuo benzino kolonėlės, popieriuje buvo atžymėta trys sklypeliai po 5 arus. Kitoje jų pusėje dūzgė automobiliai. Žemaičių plentas nutyla gal tik kelioms valandom tada, kai daugelis žmonių sumiega. Tačiau jūs nesibaiminkite, šioje vietoje niekas ne tik, kad nesiūlė statytis gyvenamojo namo, bet tokias mintis net ir draudė: šių sklypų paskirtis, kaip ir ankstesniojo – nedviprasmiška. Čia, atsiėmęs 5 arų žemės gabalėlį privalėtum statyti kokius nors sandėlius. Kur tu gyvensi valdžiai nerūpėjo, svarbu, kad turėtum iš ko duonos riekę nusipirkti. O ką? Turėsi sandėlį, gal jį kam nors išnuomosi, gausi kokį litą antrą ir kompensacijų už šildymą neprašysi. Racionalu gi. Įdomu tik kodėl tada, kai daliai pretendentų priklausė atgauti kompensacinį sklypą iki 20 arų, būtent panašaus dydžio žemės gabaliukas padalintas net į keturis minimalius sklypelius? Tiesa, ši paslaptis vėliau paaiškėjo, Nacionalinės žemės tarnybos kai kurie atsakingi darbuotojai net neslėpė savo nuostatų, kad jie nori visiems pretendentams duoti žemės po lygiai. Todėl labai nustebo, kai viename teisminiame dokumente jiems priminiau, kad lygiava buvo taip vadinto išsivysčiusio socializmo įprastinis atributas. Tada visiems po lygiai dalino komunalinius butus, sodus, garažus ir net maisto paketus. Tuo tarpu dabar, jau eilę metų Lietuva oficialiai deklaruoja nebe lygiavą, o teisingumą, kas reiškia, kad turėjusiam pavyzdžiui 50 arų žemės duodama vienoks plotas, o visai kitoks tam, iš kurio tarybų valdžia nusavino tik 5 turėtus arus.

Tais, 2009 metais dar apžiūrėjau kelis siūlomus sklypus Ateities plente. Nebesiplėtosiu, tai buvo nesuvokiama. Žemės sklypai nupiešti ten, kur natūroje, šalia viaduko per geležinkelį, kol nevažiuodavo joks traukinys, rymojo brūzgynai. Tokioje vietoje drąsiai galėtum sakyti – gyvenu net ne prie geležinkelio, o jame… Absoliučiai niekam netinkamas žemės ruožas, todėl beliko apžiūrėti už miesto ribos, už Onkologinės ligoninės siūlomą daugelio sklypų pripieštą teritoriją.

Sekančią dieną grįžau pas žemėtvarkininkę N.Buzienę ir paprašiau, kad mane palydėtų į tą vietą, mat ten buvo suplanuota [nesiverčia liežuvis sakyti suprojektuota] gana daug sklypelių, kurie turėjo gyvenamąją paskirtį. Tačiau ši nustebo. Dar nei vienas neprašė jiems parodyti natūroje šias žemes – atrėžė man. Visi važiuoja patys. Suprantu, valstybei sunkmetis, bet ne man. Todėl mielai pasisiūlau nusivežti šią damą savo automobiliu: taip nei ji, nei tarnyba nepatirs nei menkiausio nuostolio, o aš savo akimis pamatysiu žemė, su kuria gal būt susiesiu savo gyvenimo perspektyvą. „Ne – sako Buzienė, – nevažiuosiu. Nes pati ten nesu buvusi“. Bandau ją įtikinti, kad ji, bent jau kaip ilgametė žemėtvarkininkė, man padės reperius, žyminčius sklypų ribas, atpažinti, tačiau ji atsisako važiuoti. Tada rašau raštą-reikalavimą ir paprašau jį užregistruoti. Neregistruoti nedrįso, o tą minutę jai išsprūdo – nėra ten jokių reperių sukalta. Ir žiūrėti nėra į ką. Laukai ir tiek… Viskas kas matosi, tai ant popieriaus. Pagaliau tampa aišku ir kodėl taip atkakliai siūloma viską ieškotis internete. Nes nėra į ką žiūrėti – katė tai gi maiše. Pagaliau tampa aišku ir kitkas – per daugiau nei 20 metų Žemėtvarka tik imitavo energingą darbą, o rezultate ne tik, kad neatžymėta žemės ribos, bet patys žemėtvarkininkai jau seniai prarado šią kvalifikaciją ir tapo tik keista juristų atmaina, nebegalinčia pateikti jokios informacijos savo tiesioginės specialybė klausimais.

[Bus daugiau]

Susiję straipsniai:
  “Respublika“    Didžioji vagystė prasidės jau vasarį
Reklama

8 responses to this post.

  1. Na ką gi, atsakymas yra pačiame straipsnyje. Žemėtvarkininkai tiesiog prarado ne tik kvalifikaciją, bet ir motyvaciją dirbti – juk už veltui gražinamą žemę (tai kas iš jos liko) – niekas kyšių nemokės, o ir ačiū vargu ar pasakys. Juk sklypų net pamatyt neina, o ir jie patys nežino net kur jie randasi.. Totali betvarkė ir atlyginimai jiems, kaip suprantu mokami tik per pažintis, kas ir nestebina.. juk ubagų krašte, kurį nustekeno patys buvę valdžioje, kitaip ir būti negali – reikia gi kažkaip atsilyginti tiems, kas padėjo išlaikyti ar įgyti tą valdžią. Štai ir atsilygina atlyginimais už darbą, kurio praktiškai niekas ir nedaro. Kitą paaiškinimą vargu ar pavyktų surasti…
    Požiūris toks – gražina dykai, tai imk ir neburbėk – turėsi bent kur sliekų prisikasti žvejybai. O gal auginimui ir pardavimui 🙂

    Atsakyti

  2. Posted by "matininkė" on 2013.06.09 at 21:01

    juokas ima iš saliamono matelio,kad net po 23 metų nuo skambios “žemės nuosavybės teisių atkūrinėjimo“ apgaulės jis dar net šiandiena nesuvokia kad atsiimat savo tėvui priklausiusią žemę jam visiškai nereikia dairytis i svetimą žemę o reikia reikalauti savos…Pasirodo seni kaimo žmonės buvo už jį daug išmintingesni,tais pačiais 1991-92 metais jiems pasiūlius imti kitoje vietoje vietoj savos žemės,jie pasiūsdavo tuos “kūrinėtojus“ …kuo toliau,pareiškę kad mums svetimos žemės nereikia…mateliui tai suvokti pasirodo per sunku.

    Atsakyti

    • Miela Janina, kur kas įdomiau būtų žinoti kas jums moka atlyginimą už tai, kad nesėkmingai stengėtės prisiplakti prie manęs prieš metus laiko. Jūs gi Judas moteriškame futliare, o su tokiais žmonėmis į diskusijas nesileidžia save nors kiek gerbiantys piliečiai. Facebooke jumis atsikračiau, tai bandote dabar čia peckioti savo absurdiškus išvedžiojimus?
      Liūdnos egzotikos vardan palieku jūsų šita ir ryte “Copy“ vardu senesnėje temoje rašytą komentarus. Bet atminkite, kad net ir matininkams [ir kodėl gi tai parašėte kabutėse, jūs gi ja ir dirbate?] galioja įvadinė mano rašinukų tema https://matelis.wordpress.com/2012/01/01/sveiki-atvyke-i-rasinukus/ todėl po sekančio išpuolio jus jau tikriausiai blokuosiu. Ne todėl, kad “nuomonė“ jūsų kitokia, o todėl, kad jūs net ne į temą rašote

      Atsakyti

  3. Posted by Aldona on 2013.06.10 at 10:02

    Paskaitai ir plaukai šiaušiasi. Varnas varnui akies nekerta, taip ir ponai žemėtvarkininkai. Tiesa dabar tur būt už jūrių marių. Gali stacijas eit 5, 10 kartų, kaip šnypštas, taip šnypštas. Kas viršesnis, to ir teisybė. Žmogus – paskutinėje vietoje…

    Atsakyti

  4. Posted by Romas on 2013.06.22 at 09:56

    Kadangi LR Konstitucijoje įtbvirtinta nuostata, kad nuosavybė neliečiama, mane stebina LR piliečių debiliškumas – imti tau nepriklausančią ir nelygiavertę žemę vietoj savos. Kažkodėl namus gražina teisėtiems savininkams, jiems, o ne valstybei mokamas nuomos mokestis, o su žeme vyksta kažkokia “abra kadabra“. SAVININKAS TURI NUOSAVYBĖS DOKUMENTUS, ko neturi valstybė ir ne jos reikalas tvarkyti ne savo turtą. Tačiau žmonių nuolankumas beribis – bėgioja žiūrinėti sklypus, kurie skirti RUNKELIAMS. BANDITAMS puikiausiu sklypų atsiras kada runkeliai susirinks visą šlamštą….

    Atsakyti

  5. Posted by Evaldas on 2013.08.10 at 18:37

    Skaitydamas komentarus, susijusius su žemės grąžinimu, visada pastebiu, kad rašantys komentarus skaitytojai yra dviejų kategorijų. Viena kategorija – skaitytojai patys dalyvavę ar dalyvaujantys žemės grąžinimo procese. Jiems įdomi bet kokia informacija. Jie džiaugiasi kitų pasiekimais. Jie prašo patarimo. Jie ir patys kitiems pataria. Su tokiais skaitytojais tikrai įdomu pabendrauti. Kita kategorija – skaitytojai neturintys visiškai žemės ar dėl savo neišmanymo nesugebėję tos žemės atsiimti ar buvę ir esantys valdiškų tarnybų klerkai (dažniausiai žemėtvarkininkai ir matininkai, kurių mintys pagal vieną šabloną). Jie save laiko tikrais “saliamonais“. Jų komentarai pilni pykčio, pagiežos, neapykantos tiems, kas susigrąžino žemę ir ja sėkmingai disponuoja. Prieš 15 metų Šiauliuose man kaimynas pasakė : “ Žinai, Evaldai, tu daryk, o aš žiūrėsiu“. Aš susigrąžinau 100 proc. visą žemę. Jis tebežiūri iki šiol ir nieko nesusigrąžino. Ir yra labai ant manęs piktas, kad aš turiu daug žemės, o jis tik špygą.
    Skaitydamas R.Matelio straipsnius pastebiu vieną įdomų momentą – tai, ką jis rašo, aktualu daugumai žmonių, susijusiems su žemės reforma. Valdininkų savivalė vienoda visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose. Jie stengiasi visomis išgalėmis apgauti žmogų. O ką tai reiškia? O reiškia tą, kad jiems yra leidžiama taip elgtis ir jų niekas už tai nebaus. O leidžia aukščiausios Lietuvos valdomosios institucijos.
    Dėka R.Matelio ir kitų idėjininkų, aktualios problemos yra viešinamos, analizuojamos. Tas problemas kartais pastebi STT, prokuratūra, Seimo kontrolė ir viena kita problema “ stebuklingai“ išsisprendžia.

    Atsakyti

  6. Posted by Romualdas on 2014.05.08 at 21:43

    Ar gi buvo “prie ruso“ zemes nacionalizacija iki 30ha? Jurgelevicius sako, kad NE! O kaip istikruju?

    Atsakyti

  7. Po laiminga žvaigžde gimęs tas jūsų Jurgelavičius jei jam rusai paliko žemę. Antro tokio pažinti man neteko.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: