R.Matelis: Dviguba pilietybė – būtinybė ar užslėpta interesų dvikova?

Gyvenimas lekia sparčiai, todėl net sunku patikėti, kad emigracija iš Lietuvos jau pakankamai senas reiškinys. Ir ji tokia didelė, kad apie ją tylėti jau seniai neįmanoma. Tiesa, kalbama apie ją gana įvairiai: vieni tai priima kaip neišvengiamybę, kiti tai vertina kaip lengvabūdiškumą arba gero gyvenimo siekį. Emigracija iš pagrindų pakeitė visų mūsų gyvenimą ir įgavo pakankamai neįtikėtinų formų bei dar daugiau tų formų aiškinimų. Ir, toli gražu, tie aiškinimai neketina susilieti į vieningą teoriją.
Rimtesnių mokslinių traktatų šia tema, atrodo, nėra parašyta, o kol taip, pabandysiu savo pamąstymus parašyti ir aš. Juo labiau, kad artėja diena, kai Lietuvos valdžia turės padaryti pakankamai svarbų sprendimą: leisti dvigubą pilietybę ar ne. Ir rašau tai su viltimi, kad mano mintys gal gi pasieks ausis tų, kurie nuoširdžiai nežino kaip tinkamai pasielgti. Ir, gal tai bus į naudą visiems…
Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad tai aktualu tik patiems emigrantams. Nes tarsi koks skirtumas tiems, kurie likę savo gimtinėje ir nesiruošia keisti gyvenamosios vietos į užsienį. Jei taip būtų, klausimas gal būtų ne toks sunkus: apsukresni užsienio lietuviai rastų būdų kaip prisitrinti prie Lietuvos valdžios ir netruktų gauti palaiminimą būti amerikiečiais ir lietuviečiais vienu ir tuo pačiu metu. Tačiau ne. Šis klausimas pakankamai sudėtingas ir išvykusiems, ir likusiems, ir pačiai Lietuvai apskritai.
Pradėsiu gal nuo Lietuvos interesų, nors apie tai kalbėti noriu mažiausiai. Mūsų šalis turi pagrįstą norą apsisaugoti tiek nuo mažai geidžiamų imigrantų iš tolimųjų šalių, tiek bijo savo buvusių sugyventinių – rusų ar lenkų, kurie, pagal kai kuriuos mąstytojus, gavę dvigubą pilietybę, nevaržomai galės gyventi čia ir tuo pat metu galimai šnipinės kaimyninės šalies naudai. O, gal būt, netgi bus inicijuojami nedraugiškos valstybės supirkti Lietuvos žemes ir taip tarsi oficialiai okupuoti Lietuvą. Yra tokios teorijos, jas girdėjome daugelis, tačiau spręsti kiek tai realu, nėra lengva. Tam nepakanka turėti didelę gyvenimišką patirtį, tam reikėtų ir prieiti prie slaptos informacijos, kuri akylai saugoma specialiųjų tarnybų seifuose. Vis tik aš nemanau, kad tokios grėsmės būtų realios, nes Lietuva nėra joks Dievo apdovanotas kampelis į kurį taip labai noriai vėl ir vėl veržtųsi rusai ar lenkai. Pastarieji, gal dar kiek skatinami subjektyvios nostalgijos Vilniaus kraštui, gali turėti tokių minčių, tuo tarpu rusai, man regis pavargo vadovauti į visas puses per tūkstančius kilometrų, apie ką spręsti, gal būt galima vien iš to, kad sovietinės kariuomenės išvedimas iš Lietuvos nors ir nebuvo toks jau absoliučiai laisvanoriškas, vis tik buvo sąlyginai taikus. Nors patyrėme aukų, pasaulio ir Lietuvos istorijos pamokos rodo, kad tiek okupacijos, tiek išsivaduojamieji keliais būna kur kas kruvinesni.
Diena iš dienos vis garsiau pasigirsta ir naujesnės teorijos apie galimas invazijas iš Azijos ar islamo dominuojamų šalių. Pasaulis visas, ne tik Lietuva ima jausti stiprų pavojų ypač gausiausios gyventojų skaičiumi ir sparčiai ekonomiškai kylančios Kinijos, todėl apie galimą kinų antplūdį šnekėti tampa netgi madinga. Viena vertus taip bandoma susigrąžinti vis labiau tolstančius pirkėjus iš europinių rinkų, kita vertus – toks pavojus iškyla ir iš tikrųjų. Nėra Kinija stebuklų šalis savo gamtinėmis sąlygomis, klimatu ar kitais teritoriniais faktoriais, nors būdama pakankamai didelė turi ir tikrai įspūdingų vietovių. Vis tik tam tikrą dalį kinų jau seniai vilioja vakarietiški kraštai, todėl jau labai didelės jų diasporos egzistuoja tiek Amerikoje, tiek ir Vakarų Europos šalyse. Ir jei Lietuva priimtų supaprastintą – dvigubos pilietybės Konstituciją, nebeįmanomu taptų ir kiniečių ignoravimas: leisdami dvigubą pilietybę savo emigrantams, turėtume leisti tokią pat įgyti ir imigrantams iš užsienio. To netruktų pareikalauti ne tik Kinija, Turkija ar Libanas, bet net ir manomai draugiškos Europos Sąjungos šalys. Patys dusdami nuo atvykėlių, jie tokiu reikalavimu gal net tikėtųsi sumažinti imigrantų skaičių savo teritorijose. Todėl manau, kad šiuo aspektu Lietuvos valstybė, įsivedusi dvigubos pilietybės galimybę, daugiau ar mažiau tikrai nukentėtų.
Tačiau palikę valstybinius interesus pažvelkime į grynai mūsų emigrantų poreikius turėti dvigubą pilietybę. Ir pažvelkime labai paprastai, be užslėptų teorinių išvedžiojimų. Kam lietuviui, išvykusiam į Vakarus ar Rytus ir, ko blogo niekada nebegrįšiančiam, bereikalinga Lietuvos pilietybė? Dažnai girdžiu tokių sunkių teiginių, kuriais, kol bent pats gyvenu Lietuvos žemėje, niekada nepatikėsiu. Esą, tarkime, Amerikoje gyvenančiam lietuviui, jei jis, priimdamas JAV pilietybę neteks jos Lietuvoje, nebebus įmanoma čia laisvai atvažiuoti, o atvykus legaliai, po kurio laiko jis turės palikti savo gimtinę. Nes jis jau užsienietis. Na netikiu aš, kad tokios problemos gali susidaryti. Tuo labiau, kad kol kas mes esame tarsi draugiška Amerikai valstybė. Bet net jei tokia problema ir kiltų iš tikrųjų, ją galima pašalinti protingai paredagavus veikiančius įstatymus. Ir Konstitucija šioje dalyje ne prie ko. Gi savaime suprantama, kad kas jau kas, o lietuvis Lietuvoje visada turi jaustis laisvas nuo kokių nors judėjimo ar viešnagės apsunkinimų. Kita kalba ar mūsų emigrantas savo atvykimu į Lietuvą turėtų sudaryti kokių nors sunkumų čia likusiesiems. Ne paslaptis, kad vietinius žmones vis labiau erzina periodiškai į Lietuvą sugrįžtančių tautiečių įprotis remontuotis savo sveikatą.
Lietuva netapo tokia pažangia vakarietiška šalimi apie kokią svajojome gyvendami tarybiniame narvelyje, tai yra kurioje nebebūtų jokių eilių, klientas visada ir visur būtų laukiamas su šypsena, o aptarnavimo kokybė būtų itin aukšta. Ne. Šiandiena turime neabejotinas komplikacijas tiek su pragyvenimo lygiu, tiek su aptarnavimo kultūra ir kokybe, o medicinoje tai jaučiama tuo labiau. Patekti pas gydytoją per trumpą laiką, ligai dar neįsisenėjus praktiškai neįmanoma, o tai labai slogiai atsiliepia sveikatą praradusiems žmonėms. Suprantama, vis dar turintys gerus pragyvenimo šaltinius tokį gyvenimo akibrokštą jaučia gal kur kas mažiau, nes apart privalomojo sveikatos draudimo susimokėjus papildomai, eilės gerokai sutrumpėja, bet gi ar daug kas iš mūsų turi tokias galimybes? Tuo labiau nepamirštant to, kad sveikata – itin opus klausimas vyresnės kartos, tai yra labiausiai atstumtai ir silpniausiajai, gyventojų daliai. Ir kai galvojame apie emigrantų viešnages pas stomatologus, kardiologus ar bet kurios kitos specializacijos medikus, atsiranda savaiminis susipriešinimas. Kaip ten bebūtų, o atvykęs tautietis nėra toks nemokus, kaip vietinis vidutiniokas, todėl paprastam Lietuvos gyventojui eilės nepelnytai dar labiau pailgėja. Ir tada jau atsiranda pastoviųjų gyventojų ir emigrantų interesų konfliktas, o tai įvertindami žmonės stoja prieš dvigubą pilietybę.
Bet pamąstykime – o kam gi tam lietuviui svečioje šalyje reikalinga antra pilietybė? Ji suteikia daugiau ir platesnes galimybes gyventi komfortabiliai? Tikriausiai taip. Ir būtų labai jau negarbinga pavydėti kitam laimės. Tegul imasi, nors mano akimis žiūrint, dvigubos pilietybės buvimas tiesiog absoliučiai panaikina pačios pilietybės prasmę. Nes mano nuomone pilietybė yra tarsi priesaika mylėti ir būti ištikimam tik savo vienintelei šaliai. Antros pilietybės turėjimas bet kurį žmogų paverčia tarsi dviveidžiu, o kad ši sąvoka neturi teigiamų prasmių, žinoma kiekvienam. Ir jau vien iš šių paskatų vertinant mes neturėtume sutikti su dvigubos pilietybės atsiradimo galimybe. Tačiau kaip gi tada su tuo galimu pavydu savo artimui? Kaip su natūraliu kiekvieno žmogaus siekiu gyventi kuo geriau? Aklavietė?
Ne, aklavietės jokios nėra. Ir jokia Konstitucija nemaišo Lietuvos gyventojų normaliam siekui gyventi kuo geriau. Tereikia didesnio lankstumo. Mes negalime atstumti savo išvykusiųjų žmonių. Netgi jei kyla labai didelės abejonės ar jie dar kada nors panorės sugrįžti nuolatiniam gyvenimui į Lietuvą. Tačiau neturime ir išskirtinai mylėti pabėgusiųjų, tai yra suruošti jiems geresnes galimybes nei likusiems „nevykėliams“ kurie atlaiko visas socialines skriaudas ir niekur neišvažiuoja.
Tad ką daryti? – paklausite. Ir pagaliau atskleisiu savo nuomonę, ką iki šiol delsiau. Mes turime įvesti naują sąvoką, tegul gal pasaulyje dar nei negirdėtą sąvoką – PILIETYBĖS SUSPENDAVIMĄ. Seimui priėmus naują įstatymą ar jau galiojančių įstatymų pataisas, turi būti nustatoma, kad Lietuvos pilietis turi teisę sustabdyti savo pilietybę, jei jis išvyksta ilgesniam laikui gyventi į užsienį ir ten ruošiasi gauti kitos šalies pilietybę. Gal būt tame įstatyme reikėtų numatyti ir aplinkybes, kokios laisvės ir galimybės jam bus teikiamos laikinai sugrįžus į Lietuvą, vardan to, kad išnyktų galimybė piktnaudžiauti mano jau paminėta medicina ar kitais panašiais atvejais. O kai žmogus susiruoš sugrįžti į Tėvynę nuolatiniam gyvenimui, jis atsisakys užsienio šalies pilietybės ir be jokių didelių vilkinimų vėl taps Lietuvos pilnateisiu piliečiu. Tiesa, pilietybės suspendavimas neturėtų būti begaliniu. Manau, kad išvykusiems užsidirbti į turtingesnes šalis, turėtų pakakti penkerių ar šešerių metų. O jei jis niekaip nebeprisiruošia namo ilgesnį laiką, Lietuva tokius turėtų skaityti kaip visiškai nutraukusius savo pilietybę ir jos gavimas iš naujo turėtų vykti bendra tvarka, kokia pilietybė įgyjama šiandiena. Ko gero ne mažiau svarbu numatyti ir kiek kartų per gyvenimą Lietuvos pilietis gali suspenduoti savo pilietybę, tačiau vertinant tai, kad užsienio šalys nesimėto savo pilietybėmis ir jas duoda ne bet kam, tikėtina, kad tokių kartų oper žmogaus gyvenimą pakaktų ne daugiau dviejų.
Todėl apibendrintas mano siūlymas toks: neturime menkinti savo pilietybės vertės leidžiant ją dubliuoti su kitų šalių pilietybe. Neturime ir varžyti savo piliečių galimybės iš gyvenimo pasiimti visa tai, ką jis jiems pasiūlo. Todėl neturime įteisinti dvigubos pilietybės buvimo, o turime įsivesti PILIETYBĖS SUSPENDAVIMO [SUSTABDYMO] SĄVOKĄ Ir atitinkamą įstatymą. Laikinai išvykusiems  piliečiams tokio kompromiso tikrai, manau, pakaks. Esu tikras, kad tokiai galimybei neturėtų priekaištų ir geros valios Lietuvos sėslieji gyventojai. Nejudinkime bent jau šioje dalyje savo Konstitucijos, gerbkime save, savo artimus žmones ir valstybės pagrindinį įstatymą – Konstituciją.

Advertisements

12 responses to this post.

  1. Posted by Danguole. on 2013.05.16 at 16:48

    Kaip Jus galite atsisakyti pvz ,JAV pilietybes, kada isdirbes cia zmogus 10 metu, gauna valstybine pensija, kuria gali pasiimti bet kurioje pasaulio salyje. Ir jeigu sugalvotu grizti i Lietuva kaip jis sioje asaru pakalneje pragyventu?
    As tikrai negrisiu asmeniskai, tik jau nenoriu girdeti, kai visi renginiai vyksta siekiant surinkti labdara lietuvai. Nemanau kad mano dukros aukos siam krastui nebudamos jos dalimi. Mes esame gime Lietuvoje, ir niekas man tos pilietybes nesuteike, kokia teise turi kazkas tai atimti ko nedave?
    O ar suteiks dvigubas pilietybes ar ne , cia rinktis Lietuvoje gyvenantiems lietuviams. Jiems gal ir skaudu , pavydu ar dar kazkas tai. Bet musu tiek mazai.

    Atsakyti

    • Tai jeigu negrįšite niekada tai kam Jums LR pilietybė? Jūs lietuvė? Jei taip, ja ir liksite, tautybės niekas nesiruošia atimti.

      Atsakyti

      • Posted by Danguole. on 2013.05.17 at 04:36

        Kyla klausymas kam tada Lietuvos pilietybe dypuku(po karo isvykusiu) jau JAV gimusiems vaikams ir ju anukams, kurie net nezino kur ta Lietuva randasi , kalbos suprantama daugelis ju irgi nemoka?

      • Tiesą sakant apie tokią nei nežinau ir nelabai tikiu, kad ji gaunama. Gal tik kalbos, gal tik kol TSRS buvome tai vyko? O jei vyksta ir dabar, aišku, kad neturėtų būti jiems teikiama. Miela Danguole, vis tik aš nesuprantu kam gyvenant užsienyje privalu turėti ir Lietuvos pilietybę? Ji gi reikalinga tada kai gyveni Lietuvoje. Ir aš siūlau sugrįžusiam žmogui ją sugrąžinti supaprastinta tvarka. Neteks jos tik išvykę visam laikui. Na, aišku, tada ir Jūs tame tarpe. Bet Jūs klausimu į klausimą išsisukote nuo atsakymo. 🙂 Man, Jūsų vietoje, jos tikrai nereikėtų. Aš puikiai žinočiau, kad eėsu lietuvis ir to iš manęs niekas neatims.

      • Posted by Danguole. on 2013.05.17 at 19:02

        Jus galite ir netiketi, bet tai tiesa 100%.
        Na o kas liecia mane ir lietuviska pasa, kaip ir Jus pastebejote, man tikrai jo nereikia. Tai gal daugiau sentimentai. Malonu ir smagu parskristi i svecius Lietuvon su bet kokiu pasu.
        As gal daugiau pergyvenu kad sitiek isvykusiu , ir vis daugeja. Kiek liks Lietuvoje lietuviu ? Kad ir issibarste, bet vistiek butume visi Lietuvos pilieciai ir musu butu daug.Daug nepasitenkinimo, kad mes nemokame mokesciu Lietuvai, tai manau daugelis tiek tu pinigeliu parsiuncia grynais savo likusiems seimos nariams , draugams ir pan. Rase apie tai ir LT spauda, sumos tikrai dideles.

      • Danguole, šio mano straipsnio komentarai [čia – mažiau, o kituose tinklapiuose kur kas daugiau]. nežinau koks procentas sąmoningai, o koks iš nesupratimo, iškraipo mano išsakytą esmę ir jį perdarė į tokį, tarsi aš juo atiminėčiau dvigubą pilietybę iš ją jau turinčiųjų. Neaišku kam tai naudinga. O mano mintys jį rašant buvo tokios paprastos… Tiems, kurie gyvena užsienyje, LR pilietybė gi realiai nereikalinga. Ji reikalinga kai sugrįžti į Lietuvą. Tad kuom gi blogas pilietybės suspendavimas? Grįžai ir pasiėmei ją kaip čia ją pasaugoti paliktą daiktą. Ir ji vėl tavo. Bet keletas piktų komentarų, tame tarpe delfyje net keli, manantys, kad man už šį straipsnį kažkas gerai sumokėjo, verčia galvoti, kad iš tikro jis labai įsiutino tuos, kurie iš dvigubumo tikrai ruošiasi turėti kažkokią užslėptą naudą.
        O dėl “…Ir mūsų būtų daug”, tai niekaip nesutiksiu. Nes man kur kas maloniau kai mūsų, lietuvių pagal tautybę yra daug, negu pagal pilietybę, kurią ateityje galimai turės ne tik įvairiausių tautybių, bet ir rasių žmonės. Nes man visada bus savesnis lietuvis mano tautietis, negu bendrapilietis, atvykęs čia iš kokios nors Šri Lankos.

  2. Posted by Laima on 2013.05.16 at 18:29

    Na gerbiamasis,tokiu nusisnekejimu nesitikejau. Taskas.

    Atsakyti

  3. Posted by JK on 2013.05.16 at 19:33

    Aš UŽ dvigubą pilietybę.
    Labai jau mes čia susireikšminę su ta savo niekam neįdomia skurdžios šalelės pilietybe, ir įsivaizduojam, kaip mus puls būriai norinčiųjų čia “įsipilietinti” :))
    Manau, jei lietuviui užsienyje dėl kažkokių priežasčių privalu įgyti pilietybę, tiesiog neatimkime ir jau esamos, nes atimant nutrauksim paskutinį saitą su Tėvyne ir dar sumažinsim lietuvių skaičių pasaulyje.

    Paprasta istorija iš gyvenimo – žmogus reziduoja užsienyje dėl šeimyninių (ne ekonominių!) priežasčių, ten įsigyja labai norimą specialybę, su kuria, deja, dirbti yra galimybių tik valstybiniame sektoriuje. Kaip žinome, valstybės tarnyboje bet kurioje šalyje gali dirbti tik piliečiai…
    Belieka atsisakyti Lietuvos pilietybės. Lietuvos, kurią myli, pasiilgsta, atvažiuoja, kurios visas valstybines šventes švenčia išeivių būryje, kurios himną renkasi kasmet kartu giedoti per valstybės dieną…
    Alternatyva – dirbti kitur, kitą darbą, kad neprarastum pilietybės. Mėgiamas darbas uždarytas, įsigyta specialybė nebereikalinga. Aišku, galima kavinėje plauti indus ir išlikti lietuviu. Bet gal galima turėti dvigubą pilietybę, dirbti mėgiamą darbą, teikiant naudą žmonėms, ir savo aktyvumu, visuomeniškumu pagal galimybes būti savo tėviškės “ambasadoriumi” svečioje šalyje.

    Atsakyti

  4. Todėl reikalingas tarpinis variantas tarp pilietybės ir jos nepilietybės, kaip pilietybė suspenduota – LR kortelė. Pvz., emigravęs iš Lietuvos ir tapęs JAV pilečiu, buvęs LR pilietis turėtų LR kortelę, naudotųsi jos teikiamais tarpiniais privalumais. Ginti ginklu Lietuvos jam jau nebereikėtų (nebūtų mobilizuojamas karo atveju). Balsuoti taip pat negalėtų, bet kažką galėtų.

    Atsakyti

    • Posted by Reimundas on 2013.05.20 at 14:44

      Pritariu.Dvigubi piliečiai kaip ir viršesni būtų-visos teisės,o pareigų nėra jokių.

      Atsakyti

  5. Posted by Aldona on 2013.05.18 at 18:15

    Viską perskaičiau jau vakar ir bandžiau apgalvoti. Deja, nesu tiek protinga, kad galėčiau pasiūlyt kažką geresnio, o Jūsų, Romai, pamąstymai visada verti dėmesio, todėl nesiginčysiu. Kadangi niekur iš Lietuvos nesu išvažiavusi, tai apie pilietybę ir negalvojau. Manau, protingesnės galvos šį dalyką išnarplios teigiamai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: