R.Matelis: Nežinau ar etiška taip sakyti, bet valdžia lupikauja

Žemės nacionalizacija, okupavus Lietuvą, buvo įvykdyta neteisėtai, tą pripažįsta visos Lietuvos valstybinės institucijos, o už abejones tuo gręsia net baudžiamoji atsakomybė. Ir jei laikoma, kad okupacija, nacionalizacija ir kiti jų padariniai yra neteisėti ir nepanaikinti, reiškia valstybė šiuos padarinius turi atitaisyti savo valia ir lėšomis. Deja, viskam turi būti riba…
p. Deividui Matulioniui,Ministro Pirmininko Kancleriui

deividas.matulionis@lrv.lt

 2012 m. gegužės 23 d.

Romualdo Matelio,

gyv. XXXXXXX Xxxxx,

XXXXX, reromaka@mail.ru


PRETENZIJA [patrumpinta]

dėl mokėjimų Registrų centrui

            Šią pretenziją rašau Jums, nes nelabai nutuokiu kam tiksliau ją turėčiau adresuoti. Viliuosi, kad  rasite galimybę įsigilinti į ją ir, jei to prireiks, nukreipti šį mano raštą ten, kur jis bus tinkamai išanalizuotas. Tuo pačiu noriu išreikšti viltį, kad šis klausimas pasirodys svarbus ir Jums, todėl vienaip ar kitaip kontroliuosite jo eigą ir man ruošiamo atsakymo teisingumą. Analogišką raštą išsiunčiu ir LR Registrų centrui, todėl prašau nenueiti lengviausiu keliu, peradresuojant šią pretenziją į Registrų centrą.Gal būt, turėčiau visų pirma kreiptis į Seimą, su klausimu ar ne absurdas nuosavybę į nekilnojamąjį turtą atstatinėti mirusiųjų žmonių vardu? Tačiau yra kaip yra, LIETUVOJE tai vyksta būtent tokia tvarka. Galima būtų nesismulkinti šiuose klausimuose, jei tai neturėtų valstybės lupikavimo prieš piliečius, požymių. Ir jei tai atitiktų elementariai teisingumo logikai. Tačiau yra priešingai.

Žemės nacionalizacija, okupavus Lietuvą, buvo įvykdyta neteisėtai, tą pripažįsta visos Lietuvos valstybinės institucijos [„Lietuvos Respublikos Seimas, <…> pabrėždamas, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą; <…> priima šį įstatymą.“ – ištrauka iš Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo], o už abejones tuo gręsia net baudžiamoji atsakomybė. Ir jei laikoma, kad okupacija, nacionalizacija ir kiti jų padariniai yra neteisėti ir nepanaikinti, reiškia valstybė šiuos padarinius turi atitaisyti savo valia ir lėšomis. Iš dalies tai ir daroma, pavyzdžiui Kaune, atstačius nuosavybę į turėtą žemę, apmatavimai, nauji detalieji planai ir registravimas registrų centre vykdomas savivaldybių pajėgomis ir pinigais. Tačiau Respublikos mąstu užmirštama, kad nacionalizuojant žemę, nei vienas pilietis niekada neparodė savo valios ar noro žemę išregistruoti iš tuometinių registrų institucijų. Tad ir kaltės jo nėra, kadangi tai įvykdė okupacinė valdžia.

Jei LR Ministrų tarnyba sutinka su tokiu teiginiu, neabejoju, sutiks ir su tuo, kad nekaltas žmogus neturi mokėti jam primetamų nepelnytų mokesčių. Deja, praktikoje yra kitaip: piliečiai ne tik apmokestinami nerealiai didelėmis sumomis už sklypų įregistravimą Registrų centre, bet daugeliu atveju šis mokestis net patrigubinamas. Tad šioje vietoje ir pasimato tylus valstybės siekis paimti pinigus iš piliečių ten, kur tai daryti nėra jokio pateisinimo. Detaliau aprašau situaciją…

Atstatant nuosavybę mirusiojo vardu, sklypas žemėtvarkos tarnybos būna jau įregistruotas Registrų centre. Tačiau kas tai per registracijos forma man nepavyko išsiaiškinti net būnant priėmime šioje organizacijoje. Vis tik iš nuosavybę atgaunančių piliečių yra reikalaujama, kad jie eitų ne tik pas notarą, kas būtų visai logiška ir suprantama, bet ir į Registrų centrą. O čia atsiranda prievolė, liaudiškai sakant, sutrukdyti mirusįjį dar kartą ir atgautą nuosavybę įregistruoti jo vardu. Tada, kai tai būna padaryta, po keleto dienų žmogus vėl verčiamas atvykti į tą pačią vietą ir „organizuoti“ to sklypo išregistravimą. Išregistravus laukia trečiasis etapas, sklypą įsiregistruoti jau savo vardu. Atleiskite, kokiais logikos standartais yra sukurtos tokios prievolės? Kokia prasmė ir esmė registruoti žemę jau prieš kelis dešimtmečius mirusiojo vardu? Ir kur slypi valstybinės įmonės nustatytų įkainių protingumo kriterijai?

„Įdomių“ niuansų atsiranda ir pabandžius žvelgti toliau. Registrų centro Kauno skyriuje aš pasidomėjau ar valstybinė įmonė RC taiko kokias nors nuolaidas savo klientams: tremtiniams, invalidams, vienišiems senukams ir t.t. Man atsakyta, kad taip, taiko, tačiau su jų dydžiais susipažinti patiems nelabai ir įmanoma – visa tai padarytų jų darbuotojai. O pasitikslinti žmogui galimybių mažai. Tiesa, viena smulkmena – nuolaidos taikomos tik tiems asmenims, kurie registruoja sklypus savo vardu. Gi mano aprašomu atveju, kai pradžioje turi sklypą įregistruoti mirusiojo vardu ir jį išregistruoti – nuolaida netaikoma. Ji bus tik tada, kai žemė registruosime jau savo vardu. To motyvas – mirusysis, sakykime, negali būti invalidu, todėl jam nuolaida ir nepriklauso. Mat kaip… Mirusysis turėti žemę gali, o invalidu būti ne. Nes gal sveikas numirė? Tiesa, Registrų centre nepaklausiau, – o jei jis numirė turėdamas invalidumą? Gal tada ir mirusiajam galioja nuolaidos? Ar po mirties atimamas tas statusas?

Puikiai suprasdamas, kad tokios nenormalios situacijos pasekmėje –  jau galimai finansiškai nuskriausta daugelis Lietuvos gyventojų, ir, kas liūdniausia, kad taip skriaudžiami buvusieji „buožės“, t.y. tie, kurie buvo ir taip represuojami okupacinės valdžios, gerai žinau ir demokratinėse šalyse taikomą teisinę nuostatą – „Iš neteisybės, negali atsirasti teisybė“.

Prašau tinkamai įvertinti šią situaciją ir pakeisti šią nuostatą, priimant nutarimą, kad už bet kokia forma gražintos žemės [tiek turėtoje vietoje, tiek neatlygintinai skiriamuose naujai suformuotose plotuose] įregistravimą, piliečiai neturi mokėti įmokų Registrų centrui. Nes ne jų valia ta žemė buvo atimta.

Pagarbiai, Romualdas Matelis

 

Advertisements

6 responses to this post.

  1. Posted by danguole on 2012.05.24 at 02:38

    Labai logiskas protingiems arba truputi mastantiems valdininkams laiskas. Bet manau Lietuvos valdzioje tokiu neliko, visi gudrus kai reikia vogti, sukciauti. Is ko daugiau pasipelnysi. Sukciaujama atvirai, nieko nesigedinant.

    Atsakyti

  2. Posted by Aldona on 2012.05.24 at 08:53

    Lietuvoje jau nieko švento nebeliko – visur apgavystės, sukčiavimai, apstatinėjimai, melas. Apie teisin gumą galima tik pasvajot. Valdžia mato tik save,o mes tik runkeliai…Dieve Dieve, kaip reikia naujo SĄJŪDŽIO! Žmonės krauju už laisvą Lietuvą kovojo, o ką turime??? Kai imu apie viską galvot, širdis stoja…O sako prie sovietų buvo blogai. Aš manau kitaip – būdavo nueini pas partijos sekretorių, visi reikalai išsispręsdavo. O kam gali pasiskųst dabar? Gerb.Romai, kad nepritrūktum kantrybės, kad dar laikytų Tavo nervai ieškant to, kas priklauso. Sveikatos TAU!

    Atsakyti

  3. Ačiū, Danguole ir Aldona. Sveikata nuo tokių teisingų valdžios veiksmų tikrai negerėja, bet viliuosi, kad jos pakaks tiesai apginti. Ką tik kaip tik perskaičiau vakar gautą Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartį, kuria tarsi priimtas mano naujas skundas, tačiau atsisakyta priimti jo kelis esminius reikalavimus Palangos savivaldybei, vienas iš kurių buvo – Vadovaujantis ABTĮ 88 str. 4 punktu pripažinti, kad nuo įsiteisėjusio Klaipėdos teismo sprendimo praėjo 2 metais, o Palangos savivaldybė jo nevykdo, kas laikytina didele moraline žala ir galėjo padaryti man sveikatos pakenkimų. Na gi įdomu, ar ne? Paties Klaipėdos administracinio teismo sprendimas nevykdomas ir tas pas Klaipėdos administracinis teismas atsisako tą klausimą nagrinėti. Kokia išvada? O išvada viena – tada, prieš tris metus [įsigaliojo jis tik po metų, kai tai patvirtino LVAT], Klaipėdos administracinis teismas nors ir priėmė man palankų sprendimą, tai padarė nenoriai, todėl dabar visai patenkintas, kad jo sprendimas taip ir liko tik paprastu popiergaliu.
    Vakar gautoje nutartyje yra ir dar vienas įdomus momentas. Teisėja Aušrelė Mažrimienė labai keistai vertina ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 str., kuriame rašoma, kad “skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti”. Nežinau kaip šią teisėjos citatą įvertins kiti skaitytojai, tačiau man tai liūdnai juokinga… Pripažinti, kad man padaryta moralinė žala, tai savaime aišku reiškia ir paskirti neturtinės žalos atlyginimą. Kodėl gi teisėja mano, kad toks sprendimas nesukeltų pasekmių kitai šaliai? Gal todėl, kad ji žino, kad už neteisinius ir teisei prieštaraujančius veiksmus valdininkai šiandiena nebaudžiami? Bet aš įsitikinęs, kad turi būti baudžiami, o reiškia priėmus tokį teisingą sprendimą atsirastų ir pasėkmės.

    Atsakyti

  4. Posted by Germanas on 2012.05.26 at 10:49

    ,,Mat kaip… Mirusysis turėti žemę gali, o invalidu būti ne.,, O ar yra kas nustates ,pries mirdamas zmogus buvo ,sergantis ,neigalusis,socialiai remtinas ??

    Atsakyti

  5. Posted by Aronas on 2012.05.29 at 18:08

    Ko tik tie valdininkai neprisigalvoja, kad nereiktų žmogui gražinti tai kas teisėta, čia laukia tik kyšio, o priežasčių tam visada suranda!

    Atsakyti

  6. Posted by Glorija on 2012.06.23 at 16:54

    Juokas pro ašaras…

    Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: