R.Matelis: Siekti asmeninės gerovės, bet kokia kaina. Apie kinologus

  _  

Nežinau kaip kitiems, bet mane apima toks šlykštus jausmas, kada tampa sunku net valdytis, kai matai žmogų, kuris bet kokia kaina bando tave paversti kvailiu. Ir visa tai daroma grynai vardan savo galimos finansinės gerovės. Tokių pavyzdžių kiekvienas galėtume rasti aibes, tačiau klausimas ne kiek ir kokių jų yra, o tame, ar mes patys save gerbiame, jei mums kartais demonstruojama tokia nuomonė? Pasakysiu dar plačiau: ar gerbia save redakcijos, spausdindamos akivaizdžiai finansinės naudos siekiančius straipsnius? Aš manau, kad ne. Nors suprantama, kad gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis, būdamas laikraščio savininku aš tikrai neleisčiau gadinti savo leidinio prestižo. Ir tegul atlaidžiai žiūri į mano šiuos teiginius dienraščių redaktoriai ar bosai, nes tame, ką tvirtinu, tiesos daug. Bet čia teoriniai pamąstymai, o dabar pereisiu prie konkrečios temos.

Vakar dienos žinių sraute pasitaikė ir toks rašinukas: Prekiautojus keturkojais veja iš turgaus. Jei vertinti ir neabejotinai jo užsakovų komentarus po straipsniu, tai tuščias, nieko įdomaus nepranešantis, bet savo esme man šlykštus rašinėlis. Niekada giliai nesidomėjau “Ūkio banko“ savininko kapitalo apimtimi, bet neįmanoma nežinoti, kad “Kauno diena“ tarsi jam priklausantis laikraštis. O jei jau taip, tai tuo labiau manęs niekas neįtikins, kad koks nors šunų augintojas sugebėjo papirkti patį V.Romanovą. Ne, matyt savininkas tinkamai neprižiūri savo nuosavybės, o tuo puikiai pasinaudoja redaktoriai ar kiti atsakingi darbuotojai.

Straipsnio esmė [tingintiems skaityti], ne nauja. Veislinių šunų ir kačių savininkai jau daug metų nori įkinkyti Lietuvos įstatymdavystę savo finansinei padėčiai pagerinti. Ne visi jie tobuli, todėl tai išsidavę jau ne kartą ir įvairiose situacijose. Tikslas jų tik vienas – ne išveisti ar išsaugoti kokią nors įdomią, unikalią ir patrauklią veislę, o paprasčiausiai uždirbti daug pinigų. Kažkas gali ir toliau manyti, kad kinologų ir panašūs klubai turi paskirtį suburt šunų augintojų fanus, o aš, manau nedaug suklysiu, teigdamas, kad tai tik eilinė grupuotė, turinti vieną tikslą – pinigus. Kodėl sakau, kad mažai suklysiu? Ogi todėl, kad tarpe jų neabejotinai yra tikrai fanų, kurie čia pakliuvę dėl didelio susidomėjimo augintiniais. Tačiau tokie entuziastai paprastai lieka be postų, kuriuos užima pelno siekiantys karjeristai.

Dar prieš eilę metų man teko ilgokai klavišais kautis su tokiais žmonėmis “Bitėplius“ forume. Tada buvo bukai kalama mintis, kad reikia priimti įstatymą, kuris draustų beveislių šunų ir kačių laikymą. Motyvuota, kad tik klubininkai gali deramai patikrinti šunų psichiką nuo pat jų gimimo, todėl taip jie išgelbėtų pasaulį nuo šunų dantų. Nenorėjo girdėti tada to forumo “entuziastai“ nei, kad spaudoje daug aprašytų atvejų, kai būtent žmones ir vaikus apkandžioja veisliniai, klubuose įsigyti šunys [tada buvo šviežia istorija apie Jonavoje smarkiai apkandžiotą vaiką Čiau čiau veislės šuns. Neįdomūs jiems buvo ir mano argumentai, kai aš parašiau, kad gal ir maistą leiskime auginti tik tiems, kas sėklas naudoja ne savo, o perka parduotuvėse, nes kas žino kokia bus suvalgyto agurko psichika? :))

Komentaruose keliais vardais pasirašę veikėjai labai pritaria straipsniui. Nors be abejonės tie pritariantys patys tiesiogiai susiję su šiuo verslu. Kai kurie pavirkauja kaip sunku užauginti veislinį šuniuką. Na tai neauginkite jei Jums neapsimoka. Bet auginate, reiškia meluojate, kad tai neva ne pelninga, o grynas nuostolis.

Bet tiek to tie žmogeliai, kurie labai jau nori priverstinai žmones suvaryti pirkti iš jų. Tokiu amoralių asmenybių buvo ir bus. Tačiau jei toks įstatymas ar kitas norminis aktas iš tikro būtų priimtas, jų iniciatorius tikrai turėtume įtraukti į Gėdos knygą. Tai būtų absoliutus demokratijos sutraiškymas. Kokią teisę man kažkas turi nurodyti, kad aš turiu puikuotis kažkieno išrašytu “diplomu“? Mano skonis yra mano skonis ir man dažnu atveju gali būti kur kas gražesnis jokios veilsės neturintis šuo, negu jūsų pudeliai, straforšyrai ir t.t. Aš nesuvokiu kodėl žmogus turi ploti tada, kai jam nepatiko spektaklis. Aš nesuprantu kodėl turėčiau girti architektą, nesugebėjusį nieko sukurti ir todėl Kauno pilį padariusį tarsi bičių korį. Ir tuo labiau nesuprantu kodėl turėčiau mokėti pinigus kažkokiam klubininkui už tai, kad jis savo kalę ar šunį nuvežė pas tokį patį klubininką vokietį. Ne, nerevizuoju aš jų hobio, tegul vežioja jei turi iš to džiaugsmą. Bet ar turi tą džiaugsmą? Labai abejoju, man atrodo, kad jie turi tik pinigų siekį.

Berašant šias mintis ką tik toptelėjo mintis – o ar veislinių šunų ar kačių veisėjai moka LATGA’i? Autorinių teisių reketininkams… Gi turėtų, nes išveista šuns veislė, be jokių abejonių toks pat autorinis darbas, kaip ir sukurta kompiuterinė programa ar Druskininkuose, Grūto parke stovinti Lenino skulptūra. Labai abejoju, bet manau, kad va čia vertėtų kelti šį klausimą viešumon. Gal tada “kuklesniais“ taptų bent jau ta įžūlioji klubininkų dalis, kuri už dviejų gyvenimo džiaugsmą patiriančių gyvūnų sutenerystę įsigudrinę jau priverstinai imti reikalauti pinigų. Iš visų, be išlygų.

“Sterilizuoti [iškastruoti – R.M.] reikia beveislius šunis ir kates“ – skelbia klubininkai proto bokštai. O gal patys mielieji sterilizuokitės, a? Idant ateities kartoms nepersiduotų jūsų reketiški siekiai REIKALAUTI PINIGŲ iš bet ko, kuris nori namuose turėti paprastą šuniuką ar katytę. “Pilnos gatvės kakučių, va koks rezultatas beveislių šunų mylėtojų“ antrina kitas. O ne, mielieji, čia joks ne įrodymas, netgi priešingai. Beveislių šunų augintojai dažniausiai jų ir nevedžioja po miestą. Juos laiko savo kiemuose ir susitvarko patys. O “veisliniai“ entuziastai kaip tik veržiasi į gatves pademonstruoti savo “kūrinius“ ir sukrauna masę “turtų“ šaligatvių pakraščiuose. Nekraukite savo įpročių ant beveislių gyvūnų augintojų.

Gėda, tikrai nuoširdžiai gėda, kad kažkas atranda savyje drąsos pradėti tokias temas, brukti pseudo argumentus visai tautai. Laimei, tikiuosi, tokių nėra daug. Tik jie garsiai rėkauja.

Reklama

6 responses to this post.

  1. Monsanto ateityje patentuos išmatas, nes Bill Gates sugalvojo iš išmatų gaminti kurą, tai be licenzijos net šuniukas negalės nusišikt.

    Atsakyti

  2. Iš tikro nesuvokiama kai į vis didėjančią valdžios atskirų institucijų mokestinę prievartą, bando įsijungti ir įžūlūs visuomenininkai. Nejaugi jie nesusimąsto, kad taip Lietuvą nuves į krachą…………….

    Atsakyti

  3. Oi, Romualdai, tik dabar perskaiciau si gana pikta rasini. O juk mes netgi virtualiai pazistami. Tu zinai, ka as veikiu, kuo ir kur dirbu. Zinai, kad gyvenu tikrai ne is grynakrauju sunu, nesu jokiu klubu elitas, o tik – paprasta nare. Taciau esu UZ grynakraujus sunis, nes jie registruoti (privalome registruoti LKD, kito kelio nera), nes uz juos tvarkingai mokame mokescius, nes netycia jiems istrukus ar paklydus, pagal identifikavimo zymes galima nustatyti, kad tas “niekadejas“, paleides i gatve suni, esu as. Ir busiu pelnytai nubausta (jei kas blogo nutiko), o mano suo niekad nepapildys benamiu gretu, nekels rupesciu visuomenei, nes visi pagal jo “ID“ zinos, kad seimininke -as. Tai negi pasislepsiu ir blogu elgesiu, t.y. gyvuno neprieziura tersiu savo gera varda? Lankau tas “brangias, bjaurias, niekam tikusias“ sunu parodas, nes tai viena is laisvalaikio leidimo formu, be to, su augintiniais ir sportuoju. Bet kai noriu tik sporto ir gamtos – ten ir einu, kai noriu bendraminciu susitikimo ir adrenalino (visgi parodos – tai “kova“ del titulu) – tada i parodas. Zinai, netgi esu porakart veisusi savo “niekingus padarus“ – grynakraujus sunis. Nuostoliai – patikek – didziuliai. Pamegink dvidesimt metu atiduoti mylimai veislei (ivertink veterinaru paslaugu, sunu serimo, parodu, transportavimo i tas parodas ir kitas kainas) per dvidesimt metu. Ir “pasverk“, kiek galima “uzdirbti“ tik du kartus per tuos dvidesimt metu sukergus savo kalytes (mat kergiu tada, kai pastebiu, kad mano rankose – unikalus, geras, vertas veisles pratesimo suo, o ne vidutinybe). Vidutinybes ir jauni ar “pensininkai“ gyvena, taip pat gaudami savo duonos kasni, veterinarine prieziura ir kt. Taigi pagalvok dar apie tai, kiek kuro sanaudu reikia vykstant su keturkoje “dama“ pas “elitini dzentelmena“ i kita valstybe ir kad to dzentelmeno seimininkai reikalauja nemenku pinigu uz “paslauga“. O jei nauja gyvybe neprasidejo, tai skaiciuok, koks malonumas sukarti pvz. 2000 km pirmyn – atgal, kiek tai kainuoja. Gal noretum tiesiog siaip, is neturejimo ka veikti, nuvaziuoti du tukst. kilometru? Ir grizti? Tusciomis? Juk tai nei ekskursija, nei turizmas. Su suniu pakeliui i muziejus ir kurortu papludimius nenueisi. Taigi… Ir kartais tik is trecios tokios keliones zmonems pavyksta sulaukti sekmes: kad kalyte susikergia, gimsta suniukai. Gerai, jei neprireikia cezario pjuvio, kuris kainuoja apie 1000 litu dideliu veisliu sunims. O jei komplikacijos po jo – suma isauga. O paskui dali suniuku paprasciausiai paimame ir padovanojame tiems, kas ves i parodas, nes tik ten galima atskleisti ir kitiems kinologams parodyti keturkojo “sedevro“ grozi. Dalis parduodama uz lietuviams labai “brangia“ kaina, kuri daznai siekia pora trejeta tukst. litu… Dalis lieka veislyne, nes pasilikti sau geriausia suniuka, kurio dokumentuose yra tavo veislyno pavadinimas – sioks toks malonumas. Juk prastas tas kareivis, kuris nenori buti generolu, prastas veisejas, kuris nenori isauginti savo isveista pasaulio cempiona. O juk pasiseka vienetams, taigi dazniausiai tie “cempionai“ lieka namu numyletiniais ar vidutinybemis. Nes gamta megsta grizti prie vidutinybiu. Priesingu atveju po sitiekos metu pastangu isveisti etalonus jau tiesiog nebebutu ka tobulinti – visi butu super puper. Deja, daugumai skirta vidutinybiu dalia (vertinant pagal veisles pozymius), o tokie lieka paprasciausiai kompanionais, ir tokie zmones kaip as ju net neveisia… Ir tokie zmones kaip as po dvidesimt metu augina brangias nekomercines veisles. Kodel? Nes mes “norime naudos“? Nes “jei nebutu naudinga, neveistume“? Ufffffff. Pavargau. Kas nesupranta – nesupras. Bet yra tikru veisles entuziastu, kurie naiviai mano, kad ju misija – pagerinti veisles kokybe, isveisti pasaulio ar Europos cempiona, pagerinti konkrecios veisles atstovu fizinius duomenis, isgyvendinti genetiskai paveldimas ligas ir kt. Tai yra rupi pati veisle, o ne pinigai. Ir del to patiriami milziniski nuostoliai (islaidos). O tu, autoriau, mauni ant vieno kurpalio… Ech….. Bet jei nebutu entuziastu sodininku, neturetume fantastiskai graziu roziu ir tulpiu veisliu, jei vienam grafui nebutu rupeje zirgai, neturetume Orlovo ristunu, jei kazkas is lietuviu nebutu emesis (nepaisydamas nuostoliu) atgaivinti nepelninga arkliu zemaituku veisle, ir ju jau nebebutu. Ar tikrai pasaulis turi tapti dykviete (o gal dziunglemis) ta prasme, kad jame turi tarpti ir bujoti tik naturaliai pasisejantys augalai ir naturaliai pasidauginantys beveisliai suniukai ir kaciukai? Ir kaime be jokios atrankos sukergti arkliu misrunai, tinkantys sunkiam darbui ir po to – italu desroms (koks siaubas), bet ne tie, kurie dziugina aki Sartuose, ne tie, kuriais galime didziuotis tarptautinese varzybose, ne tie, kurie paprasciausiai turi dokumentus ir yra ilgo kryptingo entuziastu darbo “vaisiai“? Prisimink, kuo skiriasi Cernobylis iki katastrofos ir kaip jis atrodo siandien. Arba koks apleistas LT miesteliukas, gyvenviete? Tai yra teritorijos, kurias uzeme naturaliai, be atrankos, be selekcijos besidauginantys gyvosios gamtos atstovai. Tai miestai – vaiduokliai (nei miskas, nei miestas). O juk kadaise ten kazkieno mylincios rankos sodino dekoratyvinius krumus ir geles… Sakysi, snobai? Niekdariai? Juk “naturali gamta“ graziausia? Sutinku. Dziungles – grazu. Bet geriau, kai po saule yra vietos visiems be dideliu apribojimu. I kuriuos linke tokie publicistai kaip tu 🙂

    Peace!

    Atsakyti

    • Miela Daiva. Senokai jau rašiau šį straipsniuką, todėl turėjau progą jį perskaityti dar kartą. Ir skaitant jį po Tavo komentaro, man pasirodė, kad tarsi didelės minčių sankryžos ir nėra, jei abu rašėme tai ką galvojame. Tiesa, Tavo sakinys „Taciau esu UZ grynakraujus sunis, nes jie registruoti (privalome registruoti LKD, kito kelio nera), nes uz juos tvarkingai mokame mokesčius“, man absoliučiai nepriimtinas, bet visame kitame konflikto tarsi ir nėra. Tu būk tik už grynakraujus, man dėl to nėra jokio galvos sopulio. Bet gi negalima to reikalauti ir iš manęs. Ir tikrai absurdas, kad kito kelio nėra. Ir ką reiškia „tvarkingai mokame mokesčius?“ Jei tai nario mokestis, kurį jūs mokate, tai kame problema? Mokėkite. Bet kas gali man nurodinėti, kad ir aš turiu mokėti? Visų pirma, normalioje visuomenėje bet koks mokestis, išskyrus valstybės išlaikymą, yra laisvanoriškas reikalas. O jei jau privalėtume mokėti šunų klubams į kuriuos nei nesiruošiame eiti, tai pakviptų baudžiava. Gyvenimo vektorius parodytų kryptį „Atgal“.
      O tai, kad esi entuziastė, veisi šunis apturėdama nuostolį, nieko keisto. Gal praleidai mano mintį, kur rašiau „tarpe jų neabejotinai yra tikrai fanų, kurie čia pakliuvę dėl didelio susidomėjimo augintiniais“. O tai reiškia, kad čia rašiau apie Tave, nors tada, prieš metus laiko, tikrai nei nenutuokiau, kad esi atsidavusi šiam hoby.
      Jei kiek plačiau pažvelgti į demokratijos virusinius židinius, t.y. jei pabandytume ieškoti kada pradėta kompromituoti demokratijos esmė, aš nedvejodamas pasakyčiau, kad tai įvyko tada, kai pradėta nebe rekomenduoti, o reikalauti važinėti prisisegus saugos diržus. Taip demokratija ėmė virsti diktatūra, es mano laisvas pasirinkimas kaip man saugiau, buvo paneigtas ir aš, suaugęs ir peraugęs pilietis tapau junga, kuriam imta nurodinėti kaip aš turiu žingsniuoti per gyvenimą. Dabar tokių prievolių jau galėčiau įvardinti daug. O tai reiškia, kad diktatūra plečiasi. Man tai nepatinka, tokiu atveju aš nebematau skirtumo tarp Europos ir Šiaurės Korėjos. Bet nepolitikuosiu.
      Sakai patinka su šuniu pasportuoti, pabūti gamtoje… Viskas OK, tik ar manai, kad aš, turėdamas neveislinį šunį ir būdamas toje pačioje gamtoje turiu pasisemti mažiau sveikatos? Juokas ir daugiau nieko. Aš ir su automobiliu važinėdamas patiriu didelių džiaugsmų, bet nepriklausau jokiai automobilistų klubui. Ar turėčiau? Tiksliau – ar privalėčiau? Ar be jo neturėčiau jaustis laimingas už vairo?
      Šiandiena Tu manai, kad visi šunys turi būti sučipuoti, atseit vardan to, kad šeimininkas nenusidėtų prieš savo šunį ir visuomeninės dorovės normas? Tai gal tada jau imkime visu rimtumu svarstyti kaip čia greičiau susičipuoti ir patiems? Pasakas apie tokią mūsų ateitį jau senokai kuria tie, kurie nori nukreipti lietuvių dėmesį nuo savų tranų į mistinius pasaulinius oligarchus. Tai gal junkimės prie jų ir tai netgi atitiks mūsų humanizmą – šunelis išsaugos savo prigimtinę nepriklausomybę, o mes, žmonės, būsime lengvai atsekami, jei išvešime savo šunį į pamiškę ir paleisime…
      Tiek to, nesiplėtosiu, nes negražu gi kai komentaras taptų ilgesnis už patį rašinį. 😀 Tačiau ta proga, kad jau panorai pakalbėti apie seną mano temą, gal pakalbėkime apie pro ausis praleistą vietą: „…ar veislinių šunų ar kačių veisėjai moka LATGA’i? Autorinių teisių reketininkams… Gi turėtų, nes išveista šuns veislė, be jokių abejonių toks pat autorinis darbas…“ Man taip ir nebeteko nuo preitų metų pradžios su niekuo pakalbėti šia tema. Tad būtų malonu sužinoti ką nors iš Tavęs…

      Atsakyti

  4. Romualdai, yra gi skyrybos zenklai 🙂 O tu i juos nekreipi demesio. As parasiau, kad as esu UZ grynaveislius tik todel, kad tu mane pazisti, ir pamegink, ziuredamas man i akis, pasakyti ta pati, ka rasai savo rasinyje… Tu gi mus niekini, menkini, laikai savanaudziais (aciu uz padaryta isimti “vienetams“, tarp kuriu leidai patekti ir man). Ir del tu skyrybos zenklu: tai apie save parasiau, kad priklausantys LKD turi moketi mokesti ir tureti suzymetus sunis – tai mums kito kelio nera, jei norime siai draugijai priklausyti). Tau atrodys keista netgi tai, kad mes, beprociai, to norime! 😀 Na ka padarysi, tokie jau esame – tie entuziastai (parodu, grynakrauju sunu ir kt.). Bet KADA (spacialiai pabreziu si zodi) as sakiau, kad visi privalo auginti grynakraujus ir visi privalo stoti i klubus? Dieve saugok, kas butu, jei visi uzsinoretu buti a lia “elitas“. Jau ir taip saugome veisliu grynuma, stebime vienas kita, kad pusiau kiemsargiu nepriveistu, be dokumentu neveistu. O jei stojimas i draugija taps masinis, kaip viska suziures tie, kam realiai rupoi veisliu grynumas, ju ateitis? Nea, Romualadai, yra dalyku, kurie NETURI BUTI masiniai. Vadink mane, grynakrauju sunu, zirgu myletoja, masonu lozes atstove. Bet jei butu mano valia, be ypatingu rekomendaciju as net nepriimciau nauju nariu :DDD

    Peace 😀

    Atsakyti

    • Peace, Daiva. 🙂
      Tik “niekinu“ aš ne “Jus“, o tuos, kurie nori drausti žmonėms gyventi taip, kaip jie gyveno nuo senų senovės. T.y. įsigyti šunį kur jiems paranku: pas draugą, kaimyną arba nepažįstamą žmogų turguje. Tokių bandymų, kaip paversti visus savo savotiškais pavaldiniais žino ir istorija ir mes, šiandieniniai žmonės. Puikiai pamenu prieš ~ 15 metų buvusią Prekybos pramonės ir amatų rūmų pretenziją užsiimti įmonių registravimu, perimant tai iš tuometinės Kadastro įmonės. Kinologų siekiai labai adekvatūs. Bet tikrai nekalbu apie tuos, kuriems svarbu ir miela išvedinėti arba gryninti veisles.

      Atsakyti

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

%d bloggers like this: